Ką galėtų reikšti tai, kad nebuvo pareikalauta nedelsiant atsisakyti „galimybių paso“ idėjos?

(1)

Dramblys kambaryje: kodėl vakarykščių reikalavimų tarpe nebuvo reikalavimo nedelsiant atsisakyti „galimybių paso“ idėjos? JI – o ne Stambulo konvencija (šios sėkme dar iki maršo nebetikėjo net didieji entuziastai – ji JAU palaidota) – yra dabar didysis, labai realus ir degantis pavojus konstitucinėms teisėms ir laisvėms (taip, ir šeimai), ir pačiai santvarkai.

Didesnis ir realesnis nei bet kas anksčiau.

Gal manyta, jog pakaks Dulkio, Dobrovolskos ir Armonaitės „galvų“? Ne, nepakaks, jie – niekas, placeholderiai, gražu, žinoma, juos palydėti į privatybę, bet vietoje jų žengs kiti pėstininkai ir darys tą patį.

Gal nuoširdžiai „nepagalvota“? O gal pritariama? Gal manoma, kad „pasas“ – gerai?

Bet feisbuko toje aplinkoje gausiai kalbėta priešingai.

Tai kodėl nuo vakar tyli – tiesiog tyli – mano pataginti kai kurie iš organizatorių?

Ar nebus dramblys įžengęs gražiai susitarus: nukanalizuokite augantį žmonių pasipiktinimą saugia, nepavojinga linkme?

Tegul jie atrodys kaip viso labo „nekenčiantys gėjų“, ką jau mėnesį taip stengėsi padaryti visi propagandos ruporai?

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder