Remigijus Šimašius

Kaip atpažinti idiotus valdžioje? Vilniaus atvejis

Įspėju, kad čia bus kalbama ne apie medicininį, bet politinį idiotizmą, kurio dvaro iliuzionistų užhipnotizuoti lietuviai neatpažįsta. Antikos graikai sakė, kad idiotas yra asmuo, kuris, net būdamas mediciniškai sveikas, nesuvokia bendrųjų, viešųjų reikalų ir yra linkęs užsiskliausti privačių reikalų ratelyje.

Organizatorių nuotr.

Prof. Povilas Gylys

Kaip jau ne kartą esu rašęs, Lietuvoje graikiškas idiotizmas yra labai paplitusi visuomeninė liga - ja serga nemaža dalis lietuvių. Ypač ji paplitusi valdžios sluoksniuose. Ir apskritai dvare, gelminėje valstybėje su jos žiniasklaida, politologija, teisėsauga ir t.t. Šį sykį noriu idiotizmo reiškinį pademonstruoti Vilniaus miesto valdžios pavyzdžiu.

Pradėsiu nuo klausimo. Labiausiai Europos sąjungoje kvailinamos lietuvių tautos sostinės, šalies intelektualinio centro gyventojams noriu užduoti konkretų, bet pamatinę vertybinę, ideologinę potekstę turintį klausimą: kiek pigesnių valstybinių vaikų darželių jūsų mieste buvo pastatyta per visą nepriklausomybės laikotarpį?

Girdėjau, kad tik vieną. Reikėtų patikslinti. Bet kuriuo atveju, vienetus.

Peršasi išvada - per trisdešimt metų augančioje sostinėje jos merai A. Zuokas, R. Šimašius ir kiti su „daugpartinėmis" miesto tarybomis beveik nieko nenuveikė spręsdamos jaunoms šeimoms prieinamų vaikų darželių stygiaus klausimą.

Aną vasarą, teko skaityti spaudoje, Vilniuje trūko vietų maždaug trims tūkstančiams vaikų.

Taip, ne trims šimtams, bet trims tūkstančiams. Ir nors tai tęsiasi metų metais, sostinės merai klausimo nesprendžia, nes problemos jie nemato. Mat yra politiniai idiotai.

Tokia padėtis buvo ir tęsiasi valstybinime sektoriuje. Kur kas geriau sekasi privačiam sektoriui su Austėja Landsbergiene kaip darželių ir mokyklų privataus verslo vėliavneše priešaky. Faktinio šalies vadovo marti - tai labai svarbu - per trumpą laiką sukūrė ištisą privačių darželių tinklą.

Vilniaus merui R. Šimašiui aktyviai ją remiant. Ne, aišku, ne savo pinigais, bet juos imant iš mokesčių mokėtojų surenkamo Vilniaus biudžeto.

Galima manyti, kad dabartinis Vilniaus meras yra arba tiesiog korumpuotas, arba vadovaujasi liberalios ideologijos principu - privatu visada yra geriau nei vieša, bendra. Todėl valstybiniams vaikų darželiams pinigų yra šykštima, bet privatiems paremti jų atsiranda.

Tie piniginiai srautai iš miesto biudžeto į Austėjos (šiukštu - ne į Aldonos, ne į Jolantos ir t.t.) piniginę nemažu laipsniu paaiškina, kaip jos turtas per labai trumpą laiką, ar ne per metus, išaugo bene aštuonis kartus.

Kur dar jūs, mieli ir naivūs vilniečiai, matėt tokį Gineso knygos vertą greičio ir masto požiūriu privataus turto prieaugį?

Taip, provincijai vegetuojant, Vilniaus miestas auga ir jam reikalinga vis didesnė vaikų darželių infrastruktūra. Juolab, kad gyvename „demografinės žiemos", t.y. labai žemo gimstamumo sąlygomis. Kai demografiniai rodikliai prasti, kai tautos biologinis kūnas nyksta, Vilniaus valdžia turėtų aktyviai investuoti į minimą infrastruktūrą.

Kiekvienos savivaldybės valdžios pamatinė misija yra prisidėti prie nacionalinės reikšmės uždavinio sprendimo - prie demografinės padėties pagerėjimo planuojant, jei reikia, koreguojant pigių valstybinių darželių tinklą.

Prieinami tiek kainos, tiek teritotiniu, erdviniu požiūriu darželiai bent kiek sustiprintų jaunų tėvų motyvaciją gausinti savo šeimas. Ir, tuo pačiu, sušvelninti „demografinės žiemos" efektą.

Tačiau prie graikiškų idiotų priskirtinas liberalas R. Šimašius ir, pabrėžiu - formaliai daugpartinė - sostinės taryba neatlieka savo funkcijos.

Jie neprisideda prie nacionalinės svarbos klausimo sprendimo ir proteguoja privatų verslą, kurio tikslas-ne demogrfija, bet kuo didesnis pelnas. Tas pelnas gaunamas esant, kas gali paneigti, dirbtinai kuriamam deficitui ikimokyklinio ūgdymo sektoriuje.

Kai yra didelis vietų valstybiniuose darželiuose stygius, galima kelti kainas privačiuose vaikų darželiuose.

O didesnė kaina, viena vertus, reiškia didesnes pajamas austėjoms ir, kita vertus, didesnę finansinę naštą jaunoms šeimoms. Vos pakeldamos tą naštą, tos šeimos, net jei norėtų, neturi galimybių gausinti savo šeimų.

Tautai, bendrųjų nacionalinių interesų požiūriu, gausesnės šeimos reikštų demografinę atgaivą, tačiau privatūs pelno motyvai, kuriuos skatina ne privatų, bet viešąjį interesą turinti ginti Vilniaus valdžia, nusveria. Ir, tokiu būdu, šalis patiria viešąją žalą - stabdomas gimstamumo augimas.

Jeigu sostinės valdyme būtų mažiau idiotizmo, minėta viešoji žala būtų mažesnė.

Kai R. Šimašiaus vadovaujama Vilniaus valdžia šyksti pinigų nacionaliniams poreikiams tenkinti, bet ribotus miesto išteklius švaisto privataus verslo rėmimui, galima konstatuoti, kad sostinės „galvos" priskirtinos graikiškam idiotizmui.

Tuoj pat turiu pastebėti- Vilniaus bėda yra ne tik R.Šimašius su realiai liberalia, nors formaliai daugpartine, taryba. Juk Vilniaus merą su taryba atgabena ne ateivai iš Marso ar Briuselio eurokratai.

Juos išrenka ir perrenka bendrųjų, viešųjų reikalų nesuvokiantys didesnes pajamas gaunantys ir aukštesnio mokslo diplomus turintys sostinės rinkėjai.

Vieni tiesiogiai rinkdami viešųjų interesų nesuvokiančius, kiti - fotelių ir sofų politologai - apskritai nedalyvaudami miestą valdančių „galvų" parinkime.

Atleiskit, mieli Viliniaus rinkėjai, bet tokį elgesį senovės graikai irgi priskirtų idiotizmui- viešųjų reikalų nesuvokimui bei ignoravimui.

Trūksta valstybinių vaikų darželių? Bet jei netruktų, Austėjos verslas nebūtų toks pelningas. O to meras R. Šimašius neleis.

Švelniai primenu- tą merą su visa taryba išrinkot jūs, sostinės rinkėjai. Vis dar manot, kad išrinkot graikiška prasme protingai?

Organizatorių nuotr.

Sidebar placeholder