Karybos ekspertai: aiškėja, ko Rusijos skilimo atveju tikimasi iš Vakarų

(NE)VALDOMAS CHAOSAS RUSIJOJE.

Geopolitinė padėtis

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Michailo Podoliako teigimu, Rusijoje prasidėjo vidinis chaosas, o Putinas prarado kontrolę. „Trapios valdžios sistemos vadovu pasirodo silpnas lyderis, ir tai apverčia tezę tų, kurie manė, kad karas turėtų baigtis Ukrainos pralaimėjimu.

Taip yra todėl, kad kyla grėsmė šalies branduoliniams arsenalams, kuriuose įvairūs neaiškūs veikėjai jau galvoja apie galios perskirstymą.

Dabar prasidėjo vidaus chaosas. Putinas prarado kontrolę, karalius nuogas.

Taigi demokratinis pasaulis turi suprasti, kad jis nebėra partneris, su kuriuo galima derėtis“, – sakė Podoliakas.

Pasak politiko, Rusijoje nėra vienos figūros, galinčios užbaigti karą. Esą Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas bandė perimti valdžią, bet jis netiko nomenklatūrai.

O štai ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis pareiškė, kad Putinas „išskydo“, tačiau nepaisant to, Rusijos keliamas pavojus padidėjo.

Esą Rusijos prezidentą Putiną susilpnino praėjusį savaitgalį įvykęs „Wagner“ sukilimas, parodęs, kad Putinas „nėra vienintelis šeimininkas mieste“ ir jis „prarado galios monopolį“. J. Borrellis pagąsdino pasaulio bendruomenę sakydamas, kad ji turėtų „labai gerai suvokti pasekmes“.

Esą „silpnesnis Putinas kelia didesnį pavojų <...>, nestabili Rusija taip pat kelia pavojų“.

„Iki šiol į Rusiją žiūrėjome kaip į grėsmę, nes ji buvo jėga“, – sakė J. Borrellis. „Dabar į Rusiją turime žiūrėti kaip į rizikos grupę dėl jos vidinio nestabilumo“.

ES diplomatijos galva pareiškė, kad NATO turi stiprinti savo rytinį flangą.

Šie ir kiti politikai bei Vakarų lyderiai yra iš dalies teisūs. Rusija ženkliai susilpnėjusi. Vidaus rietenos, vargana padėtis fronte, Surovikino - Prigožino maištas susilpnino režimą iš vidaus. Bent jau laikinai. Tačiau, deja, Vakarams tiko ir tinka stiprus Putinas.

Vien dėl to, kad šiaip ne taip, kaip ne kaip, jis kontroliuoja branduolinius arsenalus ir yra valdomas.

Putinas ir už jo stovintys lėlininkai iki šiol suvaldė šimtatūkstantines marodierių gaujas, kurių nepaleido Vakarų kryptimi. Vakarų politikai raminančius geria vien pagalvoję, kas nutiktų, jei tarpusavy imtų kariauti Rusijos kariuomenė ir privačios karinės grupuotės, kurių šalyje yra keletas.

Be Prigožino, nuosavą driskių armiją turi Šoigu, dar vieną – „Gazpromas“.

Tariami Putino opozicionieriai, reziduojantys Vakaruose, plokštelę apie Rusijos skilimo siaubą suka nuo karo pradžios ir mintis apie nevaldomas karines gaujas su branduolinėmis kuokomis įsisriegė Vakarų politikų galvose.

Manome, kad būtent toks buvo ir yra FSB planas, jog gresiant Rusijos skilimui, Vakarai ir vėl ištiestų pagalbos ranką, padėdami suvienyti Rusiją, šerdami ją subsidijomis, naikindami sankcijas ir dėkodami Dievui, kad imperija nesubyrėjo.

Gudrus planas, nieko nepasakysi.

Šiame Rusijos vidaus perturbacijų kontekste, Vengrijos premjero Viktoro Orbano situacijos vertinimas yra pakankamai tikslus, su tam tikromis išlygomis.

Jo manymu, ginkluoto „Wagner“ maišto numalšinimas – Kremliaus „stiprybės ženklas“. Orbanas teigia, kad negalima sakyti, jog tai, kas įvyko, susilpnino Putiną, nes Rusija neveikia kaip Europos šalys.

Esą Rusijos struktūros yra labai stabilios. Jos remiasi kariuomene, slaptosiomis tarnybomis, policija, todėl tai yra kitokia šalis, kuri yra nuolat orientuota į karą. „Rusija nėra tokia šalis kaip Vokietija ar Vengrija.

Tai visai kitoks pasaulis. Kitokia struktūra, valdžia kitokia, stabilumas kitoks. Jei norime suprasti, kaip jie veikia, remdamiesi savo logika, visada klystame“, – sakė Orbanas.

Orbanas klysta dėl Putino stiprybės, tačiau dėl jėgos struktūrų tvirtumo ir nepalaužiamumo – jis visiškai teisus. Net jei Putinas šiuo metu visiškai nevaldo situacijos Rusijoje ir atlieka tik lėlės vaidmenį, padėtį pilnai kontroliuoja FSB ir GRU.

Turime suvokti, jog Rusijos valdžios vertikalė nėra tokia, kaip Lietuvoje, kuomet premjerui sumanius, Seimui nutarus, Prezidentui pritarus steigiamos, naikinamos valdžios institucijos, griūva ar kuriasi sistemos.

Rusijoje vien FSB įvairių šaltinių duomenimis dirba nuo 200 000 iki 350 000 kadrinių darbuotojų, kariuomenėje – dar 1,9 mln., Vidaus reikalų ministerijoje – 0,9 mln., Rosgvardijoje apie 0,5 mln.

Iš viso Rusijos jėgos struktūrose dirba iki 4,5 mln. zombių.

Tai daugiau nei sovietijos laikais, turint omenyje, kad pagal gyventojų skaičių Rusija yra perpus mažesnė už Sralino imperiją.

Tokio dydžio karo ir teroro mašina nėra kontroliuojama vieno Putino. Greičiau atvirkščiai – sistema kontroliuoja Putiną ir jo aplinką.

Karas silpnina šalį ekonomiškai, tas tiesa. Tačiau turime suvokti ir faktą, jog šiuo metu Rusija turi 350 000 galvažudžių, ragavusių tikro karo ir žinančių kraujo skonį ne gražiose parodomosiose pratybose, o fronto siaube.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mike Pence netikėtai apsilankė Ukrainoje ir susitiko su V. Zelenskiu.

Teigiama, jog politikas į Ukrainą atvyko kaip privatus asmuo, norintis iš arti pamatyti Ukrainos karių didvyriškumą.

„Jei Rusija nugalės, antroji XXI a. pusė gali atrodyti daug blogiau nei pirmoji XX a. pusė“, sakė Pence, lygindamas Putiną su Hitleriu.

Didelis klausimas, kuris režimas pavojingesnis – greitai žlugęs Hitlerio ar imperialistinis Rusijos, tęsiantis kelių šimtų metų tautų ir savo piliečių teroro tradicijas.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos sausumos pajėgų vadas Aleksandras Syrskis teigia, jog šalies kariai sėkmingai atakuoja priešą ir tęsia žygį Bachmuto kryptimi.

Vakar skelbta, jog JAV beveik patvirtino ilgo nuotolio raketų sistemos ATACMS perdavimą Ukrainai. Šios raketos galėtų pakreipti Kyjivo kovos su Rusijos okupantais eigą jo naudai, teigia JAV ir Europos pareigūnai.

Tačiau šiandien Pentagonas informaciją paneigė.

ATACMS veikimo nuotolis yra apie 300 km, o to pakanka, kad Ukrainos pajėgos galėtų smogti Rusijos taikiniams toli už fronto linijos.

Joe Bidenas neseniai nepasirašė ATACMS perdavimo dėl JAV pareigūnų nuogąstavimų, kad Ukraina gali panaudoti raketas smūgiams į Rusijos teritoriją ir eskaluoti konfliktą, įtraukdama į jį Vakarus.

Pareigūnai pastebėjo ženklų, kad Baltieji rūmai, anksčiau nenorėję perduoti sistemų, priėjo prie išvados, jog artimiausiomis savaitėmis reikia skubiai sustiprinti Ukrainos kovą.

Tai būtų labai teisingas, džiuginantis sprendimas. Pats laikas driskius išrūkyti iš Ukrainos. JAV, greičiausiai, laukia tam tinkamo momento.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad tolimojo nuotolio raketos visų pirma reikalingos smogti Krymui – Rusijos okupuotam pusiasaliui, kurį Rusijos pajėgos naudoja kaip bazę Irano pagamintiems bepiločiams lėktuvams paleisti.

Trumpai

Bloomberg praneša, jog generolas Surovikinas po apklausos paleistas ir nebuvo uždarytas Lefortovo kalėjime. Esą su generolu elgiamasi atsargiai, baiminantis bendražygių įsiūčio, tačiau jis neva šiuo metu yra izoliuotas.

Po to, kai Kramatorsko apšaudymo metu buvo nužudyta 11 žmonių, tarp kurių trys vaikai, Rusijos gynybos štabo burna Konašenkovas išplatino informaciją, jog atakos metu sunaikinti du Ukrainos generolai ir iki 50 karininkų kartu su maždaug 20 užsienio samdinių ir karinių patarėjų.

Mūsų komentuotojai, kuriuos cituoja žiniasklaida, skelbiantys Maskvos ir paties Prigožino paruoštas žinutes apie Prigožiną, gali ir toliau remtis tokiais ir panašiais FSB ir TASSo subingalvių kliedesiais. Juk tai irgi informacija.

Į Ukrainą atvyko Švedijos ekologijos aktyvistė Greta Thunberg, kuri kartu su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku surengė spaudos konferenciją. Greta peikė pasaulio reakciją į užtvankos griūtį ir ekocidą.

„Nemanau, kad pasaulio reakcija į šį ekologinį nusikaltimą buvo pakankama“, – sakė Thunberg.

Žinoma, reakcija buvo visiškai nepakankama.

Tačiau šiandieninis vakarietis bukesnis nei jo kelių šimtų metų senumo pirmtakas – jis suvokia tik tiesioginę grėsmę, kai degant jo vilai žaginama mažametė dukra. Kol pavojaus baldams nėra, sotus biurgeris ramiai pučia į alaus putą padabintą ūsą.

Rusijos kanalai ir propagandinė žiniasklaida praneša, kad „atgyja“ Mariupolis. Skelbiama, jog rusai ieško namų ir būtų šiame mieste.

Esą nemažai Rusijos piliečių nekilnojamojo turto Mariupolyje ieško, nes nori investuoti į „miestą prie jūros“ arba yra pasirengę patys ten persikelti. Kai kurie pirkėjai esą teigia, jog Mariupolis – Rusijos dalis, todėl nemano, kad pirkti nekilnojamąjį turtą okupuotame mieste yra rizikinga.

Ką gi, matome dideles Maskvos pastangas parodyti, kad okupuotas pietų Ukrainos miestas yra rusiškas, „saugus“, ir visam laikui liks Rusija.

Panašų rusifikavimą patyrėme sovietijos laikais, o to pasekmes jaučiame iki šiol.

Turime tūkstančius „piliečių“, kurie mano, kad čia taip pat bus Rusija. Krošečnyj jantarny kraj. Naša Palanga, matj.