Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Kodėl įžengėme į “prieškarinę erą”?

Strateginės aplinkybės 

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas griežtai perspėjo Vakarų valstybes, jog Europa jau įžengė į "prieškarinę erą".

"Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities sąvoka", - sakė lenkų premjeras Europos žurnalistams. D. Tuskas atkreipia dėmesį, kad Kremlius dėl teroristinio išpuolio prieš Maskvos gyventojus jau apkaltino Ukrainą, nors neturi jokių įrodymų.

Tokiu būdu norima pateisinti vis galingesnes atakas prieš civilinius objektus Ukrainoje. Būtent dėl to Rusija šią savaitę pirmą kartą atakavo Kijevą viršgarsinėmis raketomis. Tusko teigimu, nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus, savarankiškai ruošdamasi karui, Europa taps patrauklesnė partnerė JAV.

Labai panašius žodžius prieš kelias dienas skaitėte mūsų apžvalgose. Nieko nuostabaus. Gali būti, jog tai pozicijų sutapimas, o galbūt Donaldas Tuskas stebėjo TVP World, kur šias geopolitines aktualijas išsakė vienas šių eilučių autorių.

Neišsigąskit. Nei mes, nei Tuskas negąsdiname karu. Mes žadiname apspangusius Europos lyderius ruoštis karui. Nes jei jie ir toliau miegos, karas bus neišvengiamas.

Vakarų lyderių purtymas ir reguliarus žadinimas būtinas, nes pastarieji, deja, gyvena sąvokų, manymų, bet ne realių aplinkybių matymo pasaulyje.

Jei Putinas užvakar pasakė, kad tikrai nepuls Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų Rytinio NATO flango valstybių, Šolcas ir panašios į jį valstybės galvos gali atsidusti ir šia proga užsisakyti litrinį bokalą alaus.

Tačiau toks ėjimas būtų tikrai klaidingas, paremtas emocija, kurios tikisi Kremlius. Ji užtemdo skaičius, rodančius, kokiais tempais Rusija didina karinės gamybos apimtis.

Labai gerai, kad po Putino psichoperantų švirkščiamų intraveninių raminamųjų Vakarams, lenkai skambina pavojaus varpais.

Tai, jog Kremlius eilinį sykį siekia barškuolės uodegos ritmu užmigdyti Vakarus, byloja Rusijos advokato Orbano pareiškimas, kad NATO šalims negresia joks Rusijos puolimas.

Esą Kremliui tereikia buferinės zonos Ukrainoje. Ukrainai irgi esą būtų idealu sukurti buferinę zoną su saugumo garantijomis, nes jei taip neatsitiks, ukrainiečiai gali visiškai prarasti nepriklausomybę.

Tiesiog fantastika. Nebereikia Putinui nei Peskovo, nei Lavrovo, nei Zacharovos viauksėjimų. Putino burna įsidarbino toks vengras Orbanas ir kaip gera, ištikima, Kremliaus dresuota papūga, kartoja Putino iškarksėtus FSB paruoštukus.

Mes neabejojame, jog nebus jokių buferinių zonų, nes tokiu atveju Vakarai atsipūstų, šolcais išsitiestų “ležakuose” su vaizdu į…, o raketų, tankų ir kitų gelžgalių pasigaminęs driskynas pakiltų į lemiamą mūšį ir nuriedėtų tiesiai iki Vokietijos kanclerio vilos.

Reikšmingi postūmiai 

Pagal Čekijos iniciatyvą Ukrainai jau pradėti tiekti artilerijos šaudmenys, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis. Lenkija esą "padvigubins savo indėlį į Čekijos iniciatyvą įsigyti šaudmenų”.

Rusija bandė suduoti raketinį smūgį Odesai. Iš Juodosios jūros į Odesą buvo nukreiptos dvi valdomos raketos, kurias Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė.

Deja, krintančios nuolaužos sužeidė vaiką.

Rusija tęsia atakas prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Atakuojamos hidroelektrinės Čerkasų, Černivcių, Dniepro srityse, energetikos objektai kituose regionuose.

Manoma, jog Kremlius siekia šiais smūgiais pakirsti Ukrainos gamybinius pajėgumus ir pasinaudoti šaudmenų trūkumu.

Trumpai 

Rusijos užsienio teroro ministerijos gegutė Marija Zacharova pareiškė, kad Kremlius nedalyvaus jokiose Volodymyro Zelenskio siūlomose "taikos formulės".

Putino kilimėlis spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kijevo pareiškimai apie taikų sureguliavimą padaryti neatsižvelgiant į esamas realijas. Maskva nemato pažangos taikos procese, todėl tęsia „specialiąją karinę operaciją“.

JAV valstybės departamentas patarė Zelenskiui atviriau informuoti apie karą. Esą Zelenskis ne visada linkęs pranešti blogas naujienas.

Departamento Globalios veiklos centro vadovas Džeimsas Rubinas mano, kad "kartais Ukrainos valdžia gali priešintis mums įprastai informacijos laisvei", o karo korespondentai, priešingai, "praneša apie dalykus, kurie nebūtinai atitinka Zelenskio interesus".

Na, jei taip jau visai atvirai, tai Rubinas, matyt, daugiau žiūri JAV ir Rusijos žiniasklaidų pranešimus. Atidarykite Volodymyro Zelenskio socialinių tinklų profilius ir ten išvysite visą karo siaubą iš arti.

Kijevas jau kelis mėnesius visais įmanomais būdais prašo ginklų, labai aiškiai informuodamas, kad fronte trūksta ne tik sviedinių, bet ir paprasčiausių šovinių.

Šioje vietoje galima Ukrainai padaryti nedidelę pastabą tik dėl to, jog pačią svarbiausią ir juodžiausią informaciją reikia ne tik paskelbti, būtina ją nunešti sukramtytą ir pateikti JAV pareigūnams ant pusryčių stalelio tiesiai prieš akis.

Ukrainos prezidentas perspėja Vakarus, kad į sunkią padėtį patekusioms Ukrainos pajėgoms gali tekti atsitraukti, jei JAV nesuteiks Ukrainai karinės pagalbos.

Esą Kongreso delsimas patvirtinti 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai kainavo labai brangiai.

"Jei nėra JAV paramos, tai reiškia, kad neturime oro gynybos, raketų "Patriot", elektroninės kovos priemonių, 155 mm artilerijos sviedinių. Tai reiškia, kad mes žingsnis po žingsnio atsitrauksime", - sakė Zelenskis.

Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis teigia, kad neseniai atliktas auditas ginkluotosiose pajėgose leido tūkstančius karių, nedalyvaujančių kovinėse operacijose, perkelti į kovinius dalinius.

Anksčiau buvo skelbta, jog iš 500 000 mobilizuotųjų apkasuose buvo mažesnioji dalis, nes pagrindinė kariavo valdiškuose kabinetuose su popieriais.

Lietuvoje 

Valstybės valdžios viršūnės ugnikalnis spjaudosi karšta lava. Verda rinkiminė košė.

Vyksta korektiškas ir nekorektiškas informacinis snukiadaužis, į kurį įveltos žvalgybos tarnybos, teisėsauga, teisėtvarka… viskas, kaip visada, mūs giminių krašte – kaimukyje. Katrame gali nueit pas Kazį ir paprašyt, kad papurtytų Antaną, o Petrą pakutent, kad apvarytų Kazį.

Rinkimų maratonas ilgas. Matysime dar ne vieną mešką ant dviračio ir ne vieną politinį klouną, besisvaidantį liepsnomis iš pasturgalio.

Bet palikime visa tai šone.

Atsigręžkime į save. Ir bent šiomis dienomis pagalvokime, ką minėsime. Ką prieš du tūkstančius metų mums atėjo pasakyti vandens paviršiumi vaikščiojęs žmogus, Dievo sūnus vardu Jėzus. Ir kodėl minia, kuri jį garbino, sekė ir šlovino, po to lygiai taip entuziastingai reikalavo jo nukryžiavimo ir paliko mirti kančiose vienui vieną.

Pakelkime akis į dangų.

Paklausykime tylos. Tyloje – pati gražiausia muzika, patys išmintingiausi žodžiai be sąvokų. Toje muzikoje galima išgirsti neseniai namo sugrįžusių gandrų sparnų šnaresį.

Pakalbėkime su šiais protingais paukščiais.

Gal gi jie ir jums pasakys, kokiu būdu, sveiki ir gyvi, įveikę audras ir vandenynus, nuskridę dešimt tūkstančių kilometrų pasiekė ir surado tą patį lizdą, tą pačią sodybą, tą pačią Lietuvą.

Su artėjančiu Prisikėlimu.