Karybos ekspertai: Europos Sąjunga pagaliau atmerkia akis: apsiginti turi pati

(1)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas. Su jomis gali susipažinti ir „Vakarų ekspreso” skaitytojai.

 Geopolitiniai postūmiai 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošiasi neišvengiamam JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trampo perrinkimui. Ukrainos vadovo atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas liepos 20 d. per nacionalinę televiziją pranešė, kad abiejų vyrų tvarkaraščiai derinami, kad būtų galima surengti susitikimą, dėl kurio buvo susitarta per jų pokalbį telefonu.

Tai buvo „geras pokalbis abipusės pagarbos dvasioje“, per kurį D. Trampas sakė, kad jo pergalė rinkimuose nebus naudinga Rusijai. Savo ruožtu, V. Zelenskis paragino respublikonų kandidatą neklausyti tų šalių atstovų, kurie bando pateisinti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino veiksmus, ir Kremliaus fiurerį pavadino „eiliniu žudiku“, neturinčiu jokių pateisinimų.

Jie taip pat kalbėjo apie rusų teroristų smūgį Mykolajive, per kurį, deja, vėl žuvo žmonių bei pasmerkė liepos 8 d. išpuolį prieš Ochmatdyt vaikų ligoninę Kijeve. Pasak Nikiforovo, pokalbio metu buvo pasiektas „principinis susitarimas“ surengti susitikimą, tačiau kol kas dar per anksti pateikti daugiau detalių, nes komandoms reikia suderinti tvarkaraščius ir kitas detales.

Manome, kad ir V. Zelenskis, ir visa Ukrainos vadovybė puikiai supranta, kad be JAV paramos, su mažėjančia Europos šalių pagalba, prieš Rusijos ir Baltarusijos invaziją kovojančiai valstybei pasiekti persilaužimą fronto linijoje bus neįmanoma. Todėl geriau Trampas, spaudžiantis ES ir europinę NATO pagaliau imti patiems pradėti rimtai rūpintis savo saugumu, tegu ir ties sveiko proto riba balansuojančiais pareiškimais, nei Baidenas, jau imantis painiotis ir nebeskirti Zelenskio nuo Putino.

Asmeninis ryšys yra visada vienas svarbiausių veiksnių, kai politiniams, ypač pasaulio galybių, lyderiams reikia priimti sunkius sprendimus. Vienoks sprendimas bus tada, kai jį darai dėl „kažkur ten“ esančios valstybės, kurio vadovą matei televizoriaus ekrane, ir visai kitoks, kai su tuo vadovu ne kartą kalbėjai gyvai ir kėlei bokalą arbatos, nuo kurios ryte sužinai, koks yra vandens skonis.

„Kalbėjausi su Donaldu Trumpu, kad pasveikinčiau jį su respublikonų nominacija ir pasmerkčiau šokiruojantį pasikėsinimą nužudyti Pensilvanijoje“, – liepos 19 d. po pokalbio su D. Trampu X rašė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Kijevas visada bus dėkingas Jungtinėms Valstijoms už pagalbą stiprinant gebėjimą pasipriešinti Rusijos terorui. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos smūgiai Ukrainos miestams ir kaimams tęsiasi kiekvieną dieną.

„Sutarėme su prezidentu D. Trampu asmeninio susitikimo metu aptarti, kokie žingsniai gali padaryti taiką teisingą ir tikrai ilgalaikę.“

Gerai, kad V. Zelenskis išaugo ir subrendo kaip politikas, privalantis nedemonstruoti aikštingų emocijų, ypač, kai tas daroma labai tikėtino galingiausio sąjungininko vadovo atžvilgiu. Taip, viešumoje D. Trampas amerikiečiams yra kaip Petras Gražulis lietuviams, bet skirtingai nuo pastarojo, jo į Europos Parlamentą neišsiųsi – teks dirbt su tuo, kas yra.

O Europos Parlamente yra Ursula von der Leyen – dar vienai kadencijai paskirta eiti Europos Komisijos pirmininkės pareigas. Ir tai yra dvigubai gera žinia, nes nauja sena EK vadovė paskelbė apie planus įkurti „Europos gynybos sąjungą“.

Atskiros ES šalys „visada išlaikys atsakomybę“ už savo karių dislokavimą, tačiau ketinama įsteigti naują komisaro pareigybę, skirtą gynybai, sakė U. von der Leyen kalboje prieš lemiamą balsavimą dėl jos patvirtinimo Europos Parlamente Strasbūre.

Nauja Europos Komisija jos pavedimu taip pat turėtų išnagrinėti, kaip valstybės narės galėtų „sutelkti“ išteklius dideliems projektams, pavyzdžiui, Europos oro gynybos skydui, finansuoti, sakė ji.

Šie žodžiai yra be galo svarbūs, nes rodo, kad ES su D. Trampo žodžių ekvilibristikos pagalba ar be jos, suvokė, kad turi veikti pati, kad gynyba yra prioritetas, o Rusijos terorizmas ir karo nusikaltimai patys savaime nepasibaigs. Trys šimtai milijonų už Atlanto nebeturi būti tas pasaulio policininkas, kuris gina septynis šimtus sočių ir tingių milijonų nuo šimto milijonų driskių.

Ir mes, ir kremlinai Maskvoje supranta, kad EK vadovė, kalbėdama apie išteklius „dideliems projektams“, be jokios abejonės, turėjo galvoje ne tik Europos oro gynybos skydą, apimsiantį ateityje ir Ukrainą.

Dar vienas „didelis projektas“, nors ir neįvardytas, yra teroristinės Rusijos sutramdymas.

Lūžio taškai 

Kadenciją baigiantis Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO šalys turi būti pasirengusios dešimtmetį trunkančiam karui Ukrainoje.

„Tačiau kuo stipresnė bus parama Ukrainai ir kuo ilgiau būsime pasirengę įsipareigoti, tuo greičiau šis karas gali baigtis“, – sakė jis.

„Paradoksas tas, kad dabar prezidentas Putinas mano, jog gali mus pralaukti. Todėl karas tęsiasi. Kai labai aiškiai pranešime, kad esame čia ilgam, kad turime tvirtą ilgalaikę paramą Ukrainai, tada turėsime sąlygas priimti sprendimą, pagal kurį Ukraina įsitvirtins kaip suvereni nepriklausoma valstybė.“

Iš vienos pusės, šie NATO galvos žodžiai yra labai aiškus signalas ir šalims narėms, ir Ukrainai, ir pačiai Rusijai. Iš esmės, galingiausio karinio bloko vadovas sako, kad jei Aljansas tęs tokią pačią politiką, o jo šalys – tokią pačią ar mažesnę paramą, Ukraina kraujuos dar ilgus metus.

Todėl tai turėtų būti ir šaltas dušas, ir skambutis, žadinantis iš gilaus snūduriavimo. Iš kitos gi pusės, J. Stoltenbergas kažkodėl legitimuoja karo nusikaltėlį Putiną ir vadina jį prezidentu bei pasaulinei blogio ašiai atverčia kortas ir parodo, kad karalius vaikšto gerokai apsinuoginęs: galingiausias karinis blokas galingiausias yra ant popieriaus, o žaisti tenka realiomis karo, kol kas vykstančio Ukrainos žemėje, sąlygomis.

Jis dar kartą paragino Europos NATO šalis padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir savo išlaidas gynybai, nuogąstaudamas, kad JAV finansavimas gali nutrūkti po galimo Donaldo Trampo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. J. Stoltenbergas priminė ir apie neseniai priimtą Aljanso sprendimą nuo rugsėjo mėnesio paramą Ukrainai koordinuoti per Vokietijoje veikiantį vadavietės padalinį.

„Tai suteiks daugiau nuspėjamumo, atskaitomybės ir paramos, taip pat parodys mūsų ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tuo tarpu pati Vokietija kartu su NATO sąjungininkais jau rengia planą, kaip perkelti karius į Rytų Europą, jei Rusija užpultų rytinį NATO flangą. Skaičiuojama, kad per tris-šešis mėnesius per Vokietiją tektų perkelti iki 800 000 Aljanso karių ir daugiau kaip 200 000 vienetų įrangos.

Pagrindinis maršrutas iš vakarų į rytus būtų A2 greitkelis, einantis nuo Oberhauzeno miesto Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje iki Berlyno aplinkkelio. Ypatingas dėmesys yra skiriamas maršruto saugumui, jo kliūtims ir alternatyvoms. Taip pat svarstomos galimybės panaudoti civilinę infrastruktūrą tokiam dideliam transporto priemonių ir karinio personalo skaičiui priimti ir prižiūrėti.

Toks rimtas pasirengimas yra dar vienas mums lengviau atsikvėpti leidžiantis įrodymas, kad ES ir Aljansas ruošiasi karui. O tai reiškia, kad taikos perspektyva pagaliau pradeda ryškėti, nes dar romėnai gerai žinojo vieną paprastą taisyklę – nori taikos, ruoškis karui.

Tą patvirtina ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius Karstenas Braueris, kuris pareiškė, kad Vokietija labai aktyviai ruošiasi galimam karui su Rusija ir mano, kad iki 2029 m. Rusijai susidarys optimalios sąlygos pradėti karą prieš NATO. Apie tai šių metų sausio mėnesį buvo užsiminęs ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Tada jis sakė, kad Europa vėl „susiduria su karine grėsme, kokios nebuvo 30 metų“, ir įspėjo apie Rusijos puolimo galimybę po penkerių-aštuonerių metų.

Vis dėlto, kovo mėnesį JAV žvalgyba viešoje ataskaitoje teigė, kad Rusija nenori tiesioginio karinio konflikto nei su Jungtinėmis Valstijomis, nei su NATO ir tęs asimetrinę veiklą, kuri, jos vertinimu, neperžengs pasaulinio masto karinio konflikto slenksčio.

Apie tai esame ne kartą kalbėję ir mes, šių apžvalgų autoriai. Pagal vadinamą „naujos kartos karo“ modelį, Kremlius prieš Vakarus, NATO kariaus ne konvencinį, o asimetrinį – hibridinį karą. Ir kariaus, ar tiksliau, jau kariauja jį taip, kad Aljansas negalėtų aktyvuoti 5-ojo straipsnio, o jei ir jį aktyvavęs, neturėtų galimybės tiesiogiai atremti Rusijos išpuolių, tokių kaip psichologinės ir informacinės operacijos, chaoso ir panikos skleidimas, įtakos operacijos valstybėse narėse į parlamentus sukišant prokremlinius orbanus ir vaitkus.

Su tankų brigada prieš celofanų suklaidintus piliečius, daužančius Seimo langus, nepakovosi.

Tam, kad Maskva negalėtų vykdyti tokio plataus masto asimetrinio karo, būtina jai visiškai prisukti pinigų kranelius. Būtent todėl Jungtinė Karalystė ragina Europos šalis imtis veiksmų prieš vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – naftos tanklaivius, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti tarptautines sankcijas.

Kelios jų vyriausybės artimiausiu turėtų patvirtinti šį veiksmų planą ir pradėti keistis informacija apie Rusijos laivyną, „koordinuoti atsakomuosius veiksmus, susijusius su jos laivų ir įgaliotinių keliama rizika, ir bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi bei kitais jūrų sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų pašalinta ši grėsmė“. Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai kontrabanda gabena naftą iš Rusijos ir Irano bei užtikrina pinigų srautus jų karams ir teroristiniams išpuoliams finansuoti.

Ką gi, einama labai gera linkme. Pirma, užsukamas deguonis Rusijos ekonomikai. Antra, sudaužoma driskių orda Ukrainoje. Ir tada belieka trečia – Rusijos okupuotoms autonomijoms sukilti ir kovojant dėl savo laisvės, suardyti paskutinę kolonijinę imperiją.

 Mūšio linija 

Kai kuriuose fronto ruožuose driskių pajėgos turėjo nedidelių taktinių pasistūmėjimų pietuose ir pietryčiuose, savo ruožtu, ukrainiečių pajėgos sugebėjo išlaisvinti nedideles teritorijas šiaurės rytuose.

Rusijos pajėgos užėmė Rozdolivkos kaimą, o Pokrovsko kryptimi, į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, orda sėdama žemę lavonais lėtai kerėplioja į priekį. Liepos 18 d. vaizdo įraše matyti, kaip taip vadinami Rusijos kariai įžengia į centrinę Jevhenivkos kaimo dalį. Intensyvūs mūšiai vyksta aplinkinėse gyvenvietėse – Vozdvyženkoje, Lozuvatske, Prohrese ir Novoselivkos Peršoje, taip pat į pietvakarius nuo Avdijivkos prie Karlivkos vandens telkinio.

Liepos 19 d. Ukrainos gynėjai netoli Pokrovsko numušė rusų naikintuvą Su-25, bandžiusį apšaudyti Ukrainos karių pozicijas. Iš viso Ukrainos gynėjai 2024 m. numušė daugiau nei 30 Rusijos karo lėktuvų, įskaitant 12 Su-34 Luhansko srityje, o nuo invazijos pradžios driskiai neteko 361 karo orlaivio.

Ukrainos parlamento Gynybos komitetas tikriausiai tirs kelis mėnesius trukusios karinės operacijos Krynkuose, Chersono srityje, planavimą ir vykdymą, liepos 18 d. pareiškė komiteto narė, parlamento deputatė Solomija Bobrovska.

Interviu RFE/RL Bobrovska pažymėjo, kad 2023 m. pabaigoje prasidėjusi operacija galėjo turėti abejotiną karinę vertę. „Tikiuosi, kad komitetas ją apsvarstys, nes ji tokia pat svarbi kaip ir kitos sritys, pavyzdžiui, Charkovas, Doneckas, Luhanskas ir Zaporožė“, – sakė deputatė.

„Chersonas potencialiai yra vienas iš mūsų koridorių arba pleištų Krymo link. Ketinu iškelti šį klausimą komitete. Turime suprasti operacijos efektyvumą, pastangas, nuostolius, tikslingumą ir kokias pamokas galime iš jos išmokti.“

Ukrainos kariai nuo 2023 m. spalio-lapkričio mėn. laikė priešakinį placdarmą netoli Krynkų, į rytus nuo Dniepro upės. Liepos 16 d. Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šaltiniu Generaliniame štabe, pranešė, kad Ukrainos kariai buvo priversti trauktis iš Krynkų. Ši žinia paskatino suabejoti visos operacijos pagrįstumu – manoma, kad ši operacija nedavė reikšmingų rezultatų, o Ukrainos karių nuostoliai buvo didžiuliai.

Ukrainos karo veteranas ir buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyi pareiške, kad tam, kad mūšio lauke įgytų pranašumą prieš Rusijos pajėgas, Ukrainai kasdien reikia apie 10 000 artilerijos sviedinių.

„Mūsų minimalus poreikis yra bent 5 000 per dieną“, – sakė J. Dykyi. „Jei norime jaustis visiškai užtikrintai, mums reikia 7-8 tūkst. sviedinių per dieną. Jei kada nors gausime 10 000 sviedinių per dieną, galėsime manyti, kad turime visišką artilerijos pranašumą prieš rusus.“

Jis pakartojo žinomą informaciją, kad priešas per dieną iššaudo iki 20 000 artilerijos sviedinių, tačiau didelis tikslumo pranašumas leistų Ukrainos kariams dominuoti artilerijos mūšyje su dvigubai mažesniu skaičiumi. Dykyi tvirtino, kad skaičiavimai pagrįsti faktiniu iššautų ir pataikytų sviedinių santykiu.

Be artilerijos šaudmenų, Ukrainai būtina apsaugoti savo dangų, o tam reikia 25 „Patriot“ oro gynybos sistemų, liepos 15 d. spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis neatskleidė, kiek sistemų „Patriot“ Ukraina jau turi ir kiek jų dar tikisi gauti.

„Galiu pasakyti, kiek „Patriots“ mums apskritai reikia“, – sakė jis.

„Žiūrint į mūsų oro gynybos struktūrą, kad visiškai padengtume Ukrainą, mūsų kariškių nuomone, mums reikia 25 „Patriotų“. Tai yra visiškai uždarytas Ukrainos dangus. Negaliu pasakyti, kiek jų turime ar turėsime“.

Mes nuoširdžiai tikimės, kad labai greitu laiku, Ukraina gaus ir priešlėktuvines oro gynybos sistemas, ir artilerijos sviedinius. Tiek, kiek reikia.

Iki rinkimų JAV rudenį – tikrai.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder