Kas išgelbės Lietuvą nuo dar vienos infliacijos krizės?

Pavyzdžiui, tuometinę konservatorių vyriausybę daug kas kaltina dėl paskolų ėmimo ne iš Tarptautinio Valiutos fondo, o kitų šaltinių (tai Lietuvai kainavo didesnius finansinius praradimus, nei, pavyzdžiui, Latvijoje).

Dabartinės ekonominės krizės pagrindinė priežastis yra Rusijos karas prieš Ukrainą ir dėl jo išaugusios energetinių žaliavų kainos. Dėl krizės auga infliacija.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, infliacijos procesus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, pirmiausia sukėlė pabrangusios dujos, nafta, kitos žaliavos.

Statistikos departamento duomenimis, kainų pokytis Lietuvoje nuo metų pradžios iki spalio siekė 13,7 proc. Ir tai yra, atrodo, ne pabaiga. Gyventojams stebint prekių ir paslaugų kainų augimą, o ypač - elektros bei degalų kainų didėjimą, iš valdžios buvo ir tebėra tikimasi greitų ir veiksmingų sprendimų krizei suvaldyti.

Lietuvos bankas siūlo kelis infliacijos mažinimo būdus. Pirmiausia, infliacijos lygiui sumažinti yra siūloma panaudoti plataus masto, nefokusuotas priemones, tokias, kaip laikinas administruojamų kainų lubų fiksavimas, ar PVM tarifo mažinimas.

Siūloma įvesti griežtą fiskalinę politiką bei riboti visuminę paklausą per viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą (arba mokesčių didinimą).

Antra, siekiant mažinti infliaciją, siūloma didinti pažeidžiamiausių namų ūkių neapmokestinamą pajamų dydį, ar taikyti socialinės paramos priemones.

Nors didžiausią įtaką pastaraisiais metais Lietuvoje bendrajai infliacijai darė importuotos energijos kainos, Lietuvos centrinio banko teigimu, šalies institucijų galimybės suvaldyti išorinius veiksnius (t.y. energijos bei žaliavų kainas) yra ribotos. Kyla ir įtampa darbo rinkoje.

Dėl vidinių infliacijos priežasčių yra svarstomos galimybės mažinti mokesčių tarifus, nors kitų šalių praktika rodo, jog mokesčių tarifų mažinimo poveikis galutiniam vartotojui yra gana nedidelis, o tai kartu lemia didelį biudžeto pajamų netekimą.

Taip pat teigiama, kad perteklinė socialinė parama, ar kitoks didesnis išlaidavimas tik didintų įtampą darbo rinkoje. Taigi ką siūlo Vyriausybė? Kokių planų ketinama imtis?

Šių metų pavasarį Lietuvos vyriausybė pristatė „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės paketą“, kuriame buvo numatyta didinti žmonių perkamąją galią, kompensuojant dalies dujų ir elektros kainas, taip pat buvo siūloma pagalba verslui.

Taip pat buvo numatyta didinti senatvės pensijas vidutiniškai 24 eurais per mėnesį būtinąjį stažą turintiems asmenims. Kitas pagalbos paketas buvo nukreiptas naujai renovacijos investicinei platformai, subsidijoms „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui.

Taip pat buvo numatytos papildomos lėšos privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių kiemuose, į verslą orientuotų – saulės, vėjo elektrinių ir elektros kaupimo baterijų diegimas, buvo planuojami tokie valstybiniai projektai, kaip baterijų parkai.

Nesulaukus didesnio pritarimo šiems pasiūlymams, laukiama naujo priimto antiinfliacinio priemonių paketo. Vyriausybė ir Prezidentas sutaria, kad labai svarbu pradėti su tam tikromis subsidijomis verslui, bei paramos schemomis, kurios pagelbėtų amortizuojant kainų šoką, ir leistų išsaugoti lietuviškų įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu, bei taip pasiekti, kad šalies ekonomika išliktų augimo kelyje.

Visi su nekantrumu laukia, kaipgi atrodys tie nauji pasiūlymai. Tuo tarpu, pagal statistiką, maisto kainos per pusmetį pakilo 30 proc., o realus darbo užmokestis nepadidėjo, kai infliacija siekė 21,1 proc. (vidutinė metinė – 18,3 proc.).

Dėl infliacijos tolesnio vystymosi egzistuoja dvi nuomonės, pirma, kad infliacija slopsta ir, tikėtina, yra arti savo piko.

Tačiau antrąja, remiantis Lietuvos banko duomenimis, greito pokyčio geryn nesitikima. Šalies gyventojams bei verslui belieka laukti ir tikėtis geriausio.