Kęstutis Girnius apie Vakarų saulėlydį: Europos Sąjunga nusilenkė Trampui, ar tai jau kapituliacija

Knyga turėjo didelį pasisekimą, bet dabar beveik užmiršta.

Praėjus 100 metų Vakarų Europos auganti impotencija ir valios stoka davė pagrindo manyti, jog O. Spengleris neklydo apie Europos saulėlydį. 

Visai neseniai Europos Sąjunga (ES) ir JAV pasiekė susitarimą, pagal kurį daugumai į JAV importuojamų Europos prekių bus taikomi 15 proc. baziniai tarifai, nors numatytos išimtys tam tikriems strateginiams sektoriams. 

ES dar įsipareigojo investuoti 750 mlrd. JAV dolerių į JAV energetikos produktus ir dar 600 mlrd. JAV dolerių į JAV apskritai. 

Vašingtonui nebus taikomi jokie tarifai, tad susitarimas yra visiškai vienašališkas. Praeitą antradienį ES patvirtino susitarimą, paskelbdama sustabdanti planą dėl atsakomųjų muitų JAV prekėms, kurių vertė būtų siekusi 93 mlrd. eurų.

Briuselio kapituliacija Vašingtonui akivaizdi ir gėdinga. 

Pasak vieno šmaikštuolio, ES tapo Vašingtono mėgstamiausiu bankomatu. 

Pačios susitarimo aplinkybės parodė jėgų disbalansą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lyg paklusni vasalė atyvko į Donaldo Trumpo golfo aikštyną Škotijoje, demonstruodama savo pavaldumą Vašingtonui.

Briuselio kapituliacija Vašingtonui akivaizdi ir gėdinga. Pasak vieno šmaikštuolio, ES tapo Vašingtono mėgstamiausiu bankomatu. 

Pačios susitarimo aplinkybės parodė jėgų disbalansą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lyg paklusni vasalė atyvko į Donaldo Trumpo golfo aikštyną Škotijoje, demonstruodama savo pavaldumą Vašingtonui. 

Taip pat elgėsi Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, kuris būtų turėjęs pakviesti D. Trumpą atvykti į Škotijos sostinę Edinburgą. Juk Jungtinėje Karalystėje D. Trumpas tik svečias, o ne valdovas.

Keliaklupsčiavimas turės rimtų pasekmių. JAV, Rusija ir Kinija pajus kraujo kvapą, padidins ir pagreitins savo reikalavimus. Ir ilgai nelauks. 

Politologai pastebėjo, kad nebus lengva įgyvendinti ir, ko gero, nesunku apeiti kai kuriuos susitarimo aspektus, pavyzdžiui, ES pažadą investuoti šimtus milijardų dolerių į JAV. Įsipareigojimas kutena prezidento D. Trumpo begalinę tuštybę ir susireikšminimą, bet Briuselis negali įsakyti ES bendrovėms to daryti. Reikalai nėra tokie paprasi. 

Praeitą savaitę D. Trumpas pagrasino muitus ES padidinti iki 35 proc., jei nebus įgyvendintas tas įsipareigojimas – investuoti 600 mlrd. JAV dolerių.

Kapituliavimas prekybos klausimais yra itin opus ES. Organizacija buvo sukurta su tikslu stiprinti valstybių narių ekonominę padėtį, sujungdama jas į prekybos bloką. 

Jei neįgyvendinamas organizacijos pagrindinis tikslas, tai griaunami jos pamatai, kas dabar ir vyksta.

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen turi prisiimti atsakomybę už šį fiasko. Ji nuosekliai telkė kuo daugiau galios savo rankose, pabrėžė Briuselio ir savo pareigų svarbą, dažnai vaizdavosi Europos vadove. 

Bet kai reikėjo vadovauti, tos lyderystės nebuvo matyti net su galingu prožektoriumi. Prekybos susitarimas yra asmeninis jos pažeminimas.

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen turi prisiimti atsakomybę už šį fiasko. Ji nuosekliai telkė kuo daugiau galios savo rankose, pabrėžė Briuselio ir savo pareigų svarbą, dažnai vaizdavosi Europos vadove. 

Bet kai reikėjo vadovauti, tos lyderystės nebuvo matyti net su galingu prožektoriumi. 

Prekybos susitarimas yra asmeninis jos pažeminimas, nes ji sutelkė tiek daug galios savo rankose, kad neįmanoma neprisiimti atsakomybės už tokius apgailėtinus rezultatus, kaip šis susitarimas. Tai neturėtų stebinti. 

Būdama Vokietijos gynybos ministre ji nesipriešino radikaliam krašto apsaugos biudžeto apkarpymui, tuo pritardama ginkluotųjų pajėgų nustekenimui.

Kiti prekybos karuose nekapituliuoja

Nemažai kitų šalių atmeta nepagrįstas D. Trumpo pretenzijas, tarptautinį banditizmą bei šantažavimą. Kinija nėra linkusi daryti rimtų nuolaidų. 

Kinijos valdžia pareiškė, kad ji „kovos iki galo, jei JAV pusė bus nusiteikusi eiti klaidingu keliu“, ir kaltino Vašingtoną „grubios prievartos“ naudojimu. D. Trumpo reikalavimai susiduria su Kinijos priešpriešiniais reikalavimais. 

Kai Vašingtonas nusprendė sustabdyti kai kurių kompiuterinių lustų pardavimą, Kinija atsakė apribodama retųjų metalų, kurie yra labai svarbūs gamybai ir kurių Vakarų šalys negali įsigyti kitur, eksportą. 

D. Trumpas jau supranta, kad Pekinas nenusileis, nebus įbaugintas. Kinija nebuvo tarp šalių, kurioms Vašingtonas neseniai taikė aukštus muitus, su ja atskirai deramasi.

Brazilija yra kita šalis, atsisakanti nusileisti valdingam šiauriniam kaimynui. D. Trumpas pagrasino įvesti 50 proc. muitą Brazilijai, jei ši nenutrauks buvusio prezidento Jairo Bolsonaro baudžiamosios bylos. 

J. Bolsonaro kaltinamas mėginęs 2023 m. sausio 8 d. šalies sostinėje Brazilijoje įvykdyti perversmą, kad susigrąžintų valdžią. 

Brazilija atsisako paklusti Amerikos spaudimui. Prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pavadino D. Trumpo grasinimą „nepriimtinu šantažu“ ir pridūrė, kad „joks užsienietis neduos nurodymų šiam prezidentui“. 

L. I. Lula da Silva svarsto galimybę įvesti atsakomuosius muitus Amerikos eksportui, jei D. Trumpas įgyvendins savo grasinimus. 

Jis dar pradėjo nešioti kepurę su užrašu „Brazilija priklauso brazilams“. Praeitą pirmadienį Brazilijos teisėjas J. Bolsonaro skyrė namų areštą už draudimo naudotis socialiniais tinklais pažeidimą, o tai vėl rodo, kad šalis neketina paklusti JAV šantažui. Kinija pasisiūlė pirkti daugiau kavos iš Brazilijos.

Vos kelias valandas po tarifų padidinimo Indija ir Rusija dar kartą patvirtino savo strateginę partnerystę. D. Trumpo skuboti ir kerštingi veiksmai gali sugadinti dvišalius santykius, o tai labai apsunkintų Vašingtono pastangas tramdyti Kiniją. 

Tačiau D. Trumpo smegenys vienu metu gali talpinti tik vieną mintį, o dabar yra muitų sezonas.

Indija irgi neketina šokti pagal D. Trumpo dūdą. Ji pavadino D. Trumpo grasinimą „žymiai“ padidinti muitus už naftos pirkimą iš Rusijos „nepagrįstu ir neprotingu“. Dabartinį 25 proc. muitą padvigubins po trijų savaičių, jei Indija nenutrauks naftos tiekimo. 

Šalies užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad „kaip ir bet kuri kita didelė ekonomika, Indija imsis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų savo nacionalinius interesus ir ekonominį saugumą.“ 

Didelių muitų taikymas esą nepagrįstas ir neprotingas, juolab, kad pačios JAV vis dar prekiauja su Rusija. 

Vos kelias valandas po tarifų padidinimo Indija ir Rusija dar kartą patvirtino savo strateginę partnerystę. 

D. Trumpo skuboti ir kerštingi veiksmai gali sugadinti dvišalius santykius, o tai labai apsunkintų Vašingtono pastangas tramdyti Kiniją. 

Tačiau D. Trumpo smegenys vienu metu gali talpinti tik vieną mintį, o dabar yra muitų sezonas.

Nepabūgo ir Kanada. Ministras pirmininkas Markas Carney'is, kuris laimėjo parlamento rinkimus daugiausia dėl to, kad priešinosi D. Trumpui, JAV prezidentui per asmeninį susitikimą atvirai pasakė, kad Kanada niekada netaps 51-ąja JAV valstija. 

Kai kovo mėnesį D. Trumpas pradėjo taikyti 25 proc. muitus Kanados prekėms (10 proc. – energetikos sektoriui), Kanada greitai įvedė 25 proc. atsakomuosius muitus maždaug 30 mlrd. Kanados dolerių vertės JAV prekėms. 

Atskiros provincijos suskubo priešintis. Ontarijas ir Kvebekas uždraudė arba pašalino amerikietiškus alkoholinius gėrimus parduotuvėse, pagreitį įgijo kampanija „Pirkite kanadietiškus produktus“, plačiai paplito programėlės, padedančios atpažinti vietinius produktus.

Kanada tebetiki, kad galima pasiekti ilgalaikį susitarimą, nepažeidžiant pagrindinių interesų, tad toliau derėsis, o ne kapituliuos. Meksikos nuostatos panašios.

Europos baikštumas tiek pat nesuprantamas, kiek kenksmingas. Nieko gero iš to nebus. 

Tik po kiek laiko turėsime išsamesnį Europos padlaižiavimo pasekmių vaizdą, bet jis nebus džiuginantis.

Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.