Ponui Kęstučiui, matyt, estetiškos ir priimtinos KLASCO betoninės tvoros, besimėtatantys uosto teritorijoje mediniai stelažai, pastovus triukšmas naktimis ir dulkės - sovietinės netvarkos atributai pačiame centre. Vargšo požiūris, tikrai, ne šeimininkiškas, - Klaipėda ir klaipėdiečiai šiam asmeniui nesvarbūs.

Tiesiog nuoširdus, užsakomasis (?) straipsnelis apie uostą ir... estetiką. Klaipėdos uostas tai visų pirma - krova. Pati visokiausia krova: nuo geležies rūdos, laužo, durpių, anglies, trąšų ir t.t., ir t.t. Ir kol apie tą taršą krovą VIDURYJE miesto nedrįsta jokie kvaraciejai parašyti ir kol nuolat džiaugsimės kasmet perkrautais taršių krovinių milijonais tonų, tol Klaipėda nebus uostamiesčiu. Tik uostas, tik krova. Su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm. Kodėl kvaraciejai nerašo apie tai, kad tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) Klaipėda "pirmauja" tik 3 pozicijose: tai taršiausias Lietuvos didmiestis su pačiais blogiausiais sergamumo ir mirtingumo rodikliais... Kalbam toliau apie milijonus tonų taršių krovinių VIDURYJE miesto?..

Dar vienas žolės apsirūkęs urbanistas seka pasakas, kad geriausia ką galima padaryti uoste – tai vietoj laivų krantinės yrengti spalvingą vaikų žaidimo aikštelę. Pageidautina iš perdirbto plastiko. Nepaisant to, kad mieste yra šimtai vietų, kuriose iš tikrųjų reikia įrenginėti tas aikšteles – šitas snarglėtas vizionierius nori, kad ji būtų būtent uoste. Nes tai yra funkcija sąveikaujanti su žmogum... Graži lingvistinė koncepcija be jokios išliekamosios vertės.
Loginė klaida, kurią taip droviai nutyli: Lietuva turi vieną jūrų uostą. Vieną. Ne tris, ne keturis – vieną. Ir kai šį faktą ignoruoji, tavo „kritika“ tampa nebe diskusija, o liguista fantazija. Klaipėda yra strateginis mazgas valstybės ekonomikoje ir gynyboje. Uostas krauna milijonus tonų per metus – tam, kad tu dar galėtum rašyti kvailus komentarus su be grotažymės „#reklama“.
Pabaigai – jeigu kažkas geria alų Uosto direkcijos palapinėje, tai bent jau geriau suvokia realybę negu ekologiškų, haliucinogeninių grybų prisivalgę urbanistai.

autorius tai konkrečiai nusivažiavo su savo napaleonais ir antikos laikais.. esminis klausimas kurį nagrinėja architektai ir urbanistai, tai ne grožis, kaip autorius tesupranta, o funkcija. Kaip miestas sąveikauja su žmogum. Į tai įeina labai daug, sveika aplinka, nuo triukšmo taršos, iki patogumo judėti, noro būti toje aplinkoje ir t.t. čia reikėtų geros paskaitos Kęstučiui kad išaiškint ką daro specialistai kurie ir kuria miestų tvarkas. Esminis dalykas kad KLP uostas nesikalba ir net nesileidžia į jokius kompromisus su miestu. Kaip bebūtų be uoste dirbančių yra kita didžioji dalis žmonių kurie gyvena ne iš uosto ir jie nori matyti vandenį, turėti galimybė pasivaikščiot krantine ne tik latvijoj, estijoj ar kroatijoj. Kur dabar vyksta visos šventės, kaip ir nesenai pasibaigus jūros šventė? ar tik ne teritorijose kurios ankščiau priklauso uostui ir kur gulėjo surudiję laivai, mėmėlio miesto precidentas, kaip jį Kęstai vertini? Kaip neigiamą nes ten turėjo būti sandėliai? Ar uostas centre, senamiesty turi vykdyt rūdos krovą, trąšų sandėliavimą ir tt? Nu man tikrai nuostaba kad straipsnis nepažymėtas grotaženklėm #reklama ir kad Kęstas ne uosto direkcijos palapinėj alų gėrė per jūros šventę.. Jeigu dar reik postringaut apie pelnus ir bvp tai čia pirmoj klasėj su šia diskusija ęsam.

Klaipėdos uostas veikia nuo XV amžiaus, tai ar tikrai tie kurie sava valia atėjo gyventi prie uosto tvoros, turi teisę piktintis, kad tai uosto tvora?

Toks jausmas, kad autorius net nežino, kad iš karto už jo minimos "krantinės", t.y. Uosto tvoros, gyvena klaipėdiečiai. Jie kenčia nuo to sudievinto uosto, generuojančio ir dar visokį gėrį atnešančio valstybei. Žmonės taip pat yra valstybės dalis ir su jais būtina skaitytis.

debilas