Tai reikštų, kad mokestį Klaipėdoje tektų mokėti ir tiems gyventojams, kurie turi nedidelį ar vienintelį būstą – net bendrabučio kambarį.
Naujų mokesčių įvedimas ir tokie procesai turėtų būti pagrįsti labai rimta studija ir skaičiavimais, aiškiai matant, kokios bus to pasekmės.
Bet koks mokesčių keitimas valstybėse labai rimtai įtakoja šalies gyvenimą.
Kiek pagrįstas šis mokestis, kiek aš girdžiu – vien tik siekiant gauti pajamas į valstybės biudžetą – manęs tikrai neįtikina.
Nes kartais gauti daugiau tampa mažiau.
Aš esu giliai įsitikinęs, kad valstybė turi didelius resursus, ypač viešojo administravimo sistemoje.
Jeigu būtų peržiūrimas turtas, kuris yra nenaudojamas arba naudojamas neefektyviai, – tai milijardinės lėšos.
Peržiūrėti reikėtų ir valstybės biudžeto perskirstymą – didelė dalis išlaidų nuėjo į minkštuosius produktus, kurių vertės visuomenė nejaučia.
Aš suprantu, kad buvusi Vyriausybė paliko 5 milijardų skylę biudžete.
Tai didžiulis iššūkis dabartiniai valdžiai.
Tačiau egzistuoja ir kitos priemonės: gerinti investicinį foną, pritraukti verslo investicijas.
Siekti apmokestinti žmones ir iš to uždengti biudžeto skyles – nėra pats tinkamiausias kelias.
Galima pateikti ir gerą–blogą pavyzdį – Estiją. Ji didino mokestinę naštą, bet šiandien susiduria su didžiule pramonės recesija.
Tai rodo, kokio lygio gali būti neigiamas poveikis.
Reikia įvertinti tai, kad šiandien jau vyksta turto pervertinimas. Ir toks procesas įprastai išsiverčia į didesnę pusę – jau tai reiškia, kad valstybė gaus papildomas lėšas, kurias sumokės Lietuvos žmonės.
Jei valstybė pritars NT mokesčiui ir nurodys savivaldybėms pačioms spręsti dėl dydžių, mano tikslas bus maksimaliai sumažinti naštą gyventojams – neapkrauti žmonių mokesčiais.
Savivaldybės, kaip ir šalies valdžia turi galimybes racionaliau naudoti savo turtą ir pinigus.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą