Prie jau piktžolėmis užžėlusios duobės, kuri vis dar vadinama Atgimimo aikšte. Jeigu vaizdas dar kurį laiką nesikeis, nors kažkoks judesys jau matosi, tai buvusią aikštę miestiečiai ims vadinti „Atgimimo duobe“.
Įvairių minčių kilo pasiklausius Klaipėdos miesto savivaldybės surengtos viešos diskusijos „Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę“.
Labai gerai, kad savivaldybė į šį renginį pakvietė miesto archeologus, istorikus, architektus, kitų sričių ekspertus.
Prieš tęsiant Atgimimo rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą norėta dar kartą išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius miesto sprendimus.
Atgimimo aikštės tema su didele žila barzda.
Jau visa klaipėdiečių karta subrendo su šia diskusija, tačiau nepaisant to, šiandien vis dar turime tik duobę.
Nueitas labai ilgas ir vingiuotas kelias, sprendžiant, kaip turi būti sutvarkyta Atgimimo aikštė.
Gėda kam pasakyti, bet Atgimimo aikštės „atgimimas“ trunka jau dvidešimt penkis metus. Būtent prieš tiek laiko užgimė aikštės atnaujinimo iniciatyvos.
Savivaldybės administracijos Strateginio skyriaus vadovė I. Butenienė labai išsamiai pristatė visą milžinišką procedūrų kelią, kurį reikėjo praeiti, norint pradėti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą.
Tikrai gavosi ilga kelionė per kopas.
Klausimas daugybę kartų svarstytas miesto Taryboje, komitetuose, įvairiose ekspertų pasitarimuose, komisijose, architektų susirinkimuose.
Dėl to, kaip turi atrodyti atnaujinta aikštė, demokratiškai balsuota miesto Taryboje, organizuotos Klaipėdos gyventojų apklausos.
Jau daugiau viešo ir visus įtraukiančio svarstymo, būtų sunku ir įsivaizduoti. Visam procesui išleista daugiau, kaip 800 tūkst. eurų.
O, labai lėtos apsukos lėmė, kad, dėl ilgo ir nerezultatyvaus proceso, prarasti 3 mln eurų, kurie galėjo būti nukreipti į aikštės sutvarkymą.
Pagaliau, 2023 m. patvirtintas Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektas, konkurso būdu parinktas rangovas, pasirašyta darbų sutartis. Tik deja, Atgimimo aikštės prakeiksmas ir vėl atsinaujino, kada žemės kasimo darbų metu, aikštės vietoje, buvo rasti karo laikų sprogmenys.
Dėl valstybės institucijų pasyvumo ir nenoro prisiimti atsakomybės, bet kokie darbai buvo sustabdyti.
Tik Klaipėdos miesto vadovų atkaklumo ir užsispyrimo dėka, buvo rasti sprendimai, kurie artimiausiu metu leis atnaujinti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos darbus.
Kai atrodo, atsirado viltis, kad pagaliau miestiečiai turės šiuolaikiškai sutvarkytą ir gyventojų poreikiams pritaikytą miesto centrinę vietą, saujelė istorikų, archeologų ir jiems prijaučiančių veikėjų, viešai kreipėsi, reikalaudami stabdyti bet kokius aikštės atstatymo darbus, nes, neva, šioje vietoje reikia tęsti išsamius archeologinius tyrimus ir nuspręsti, kaip keisti aikštės sutvarkymo sprendinius, tam, kad būtų išsaugotas galimai rastas paveldas, kurio niekas ten dar nerado.
Pats profesorius V. Žulkus, viešoje diskusijoje pripažino, kad iki šiol aikštėje archeologai nieko archeologiškai vertingo nerado, todėl reikia kasti giliau.
Archeologiniai tyrimai turi būti vykdomi iki galo ir ištirti visi kultūriniai sluoksniai. Tyrinėjant Atgimimo aikštę, atkasti antrojo pasaulinio karo meto pastatų pamatai, nėra archeologinis paveldas ir jo nereikia saugoti. Tačiau paveldo reglamentas reikalauja viską atkasti iki galo.
Tokie pareiškimai šokiruoja, nes galvoje sukasi tik vienas klausimas: ponai, paveldo tyrėjai, kur jūs buvote 25 metus?
Kodėl per ketvirtį amžiaus nevykdėte jokios žvalgybos ir nesirūpinote, kas gali būti po Atgimimo aikštės plytomis?
Pagaliau, kur Jūs buvote visus paskutinius metus, kada jau duobė iškasta ir aptverta aukšta tvora? Ir tik dabar, kada miestas rado sprendimus, kaip atnaujinti ir užbaigti Atgimimo aikštės rekonstrukciją, jūs vėl atsibudote?
Kur yra Jūsų atsakomybė? Nes viešas interesas yra ne tik ištirti paveldą.
Lygiai taip pat, teisėtas ir svarbus yra Klaipėdos bendruomenės interesas, turėti sutvarkytą centrinę miesto aikštę, naudotis požeminio parkavimo galimybėmis ir taip toliau.
Koks teisėjas dabar gali nuspręsti, kuris viešas interesas yra svarbesnis? Pritarčiau pirmosios Klaipėdos miesto tarybos pirmininko V. Čepo viešai išsakytai minčiai, kad norint, jog nebūtų savivalės, galutinius sprendimus reikia deleguoti žmonių išrinktam miesto merui.
Ir, kodėl, jūs, mieli paveldo saugotojai, iškeldami savo interesus, paminate tūkstančių klaipėdiečių demokratiškai išreikštą valią, turėti būtent tokią naują Atgimimo aikštę, kokią numato dabar galiojantis rekonstrukcijos projektas?
Labai taikliai savo straipsnyje „Ar Atgimimo aikštė ir toliau simbolizuos ne atgimimą, bet mūsų dvasinį nuosmukį, nemokėjimą susitarti?“, išspausdintame VE.lt portale, pastebėjo Klaipėdos garbės pilietis Vytautas Čepas: „kad tai ne idėjų, o keistų ambicijų kova, kai ieškoma bet kokių „zakabų“, kad ta Atgimimo aikštė ir toliau simbolizuotų ne atgimimą, bet mūsų dvasinį nuosmukį, nemokėjimą susitarti, o kol nebus išminuota, dar ir- mirtį!“
Mėgstate save sureikšminti, save vadindami „geresniais“ ekspertais. Neva, miesto valdžia, neklauso ekspertų nuomonės.
Tai yra visiška netiesa. Ne miesto meras, bet būtent ekspertai, rengė rekonstrukcijos projektą. Būtent ekspertai, įvairiose etapuose, vertino ir teikė išvadas miesto savivaldybei.
Kodėl jūs norite būti didesniais ekspertais už kitus ekspertus? Kodėl aukštinate save, žemindami kitus?
Nes ekspertai esate ne tik jūs. O, be to, kaip pažymėjo diskusijoje dalyvavęs miesto tarybos narys A. Tuma, girdime tik skambius viešus pareiškimus, tačiau jokių konstruktyvių pasiūlymų savivaldybei, kaip spręsti susidariusią situaciją, niekas nepateikia.
Beje, apie taip, jūsų, vadinamą „požeminį garažą“ po Atgimimo aikšte.
Populistiškai bandoma pateikti, kad požeminis parkingas yra tik šalia aikštės esančių viešbučių savininkų užgaida.
Save įvardinant „ekspertais“, reikėtų būti objektyviems ir pasakyti, kad Klaipėdos gyventojai viešoje apklausoje išreiškė pritarimą tam, kad po nauja Atgimimo aikšte būtų įkurtas modernus parkingas.
Parkavimo klausimai yra aktualūs ir atsinaujinusio Muzikinio teatro lankytojams. Požeminis parkavimas numatytas ir Klaipėdos Darnaus judumo plane.
Dėl tokios infrastruktūros poreikio savo valią išreiškė
Klaipėdos miesto taryba. Dirbtinai ir primityviai keliant požeminio parkavimo problemą, jūs ignoruojate ne kartą miesto bendruomenės išreikštą valią turėti šiuolaikišką parkavimo erdvę šioje miesto dalyje.
Man patiko diskusijoje išsakyta autoritetingo istorijos profesoriaus A. Bumblauskio mintis, kad Klaipėdai neužtenka paveldosauginio požiūrio, neužtenka archeologinių tyrimų, reikia turėti Europos miestą. Kitaip tariant reikia siekti kompromisų ir įvairių visuomenės interesų suderinamumo.
Kiek bus sėkminga ateitis, turbūt priklauso nuo to, kaip mes sugebame suderinti praeities atminimą su dabarties poreikiais.
Susidaro įspūdis, kad lietuviškoji paveldosauga yra konservatyvi ir neieškanti sprendimų, kaip subalansuoti įvairius visuomenės interesus, o savo fanatiškumu skaldanti bendruomene.
Sunku įsivaizduoti, kaip Atėnai nutiestų metro linijas ar, kaip šiuolaikiškai tvarkytųsi Roma bei Paryžius, jeigu lietuviškos paveldosaugos standartas būtų perkeltas ten.
Reikia kasti kasti kasti ir dar kartą kasti. Kartais atrodo, kad Lietuvos praeities tyrinėtojams yra svarbu pats procesas, o ne jo rezultatas.
Vyksta daug diskusijų, bet iš miesto archeologų bei garsiai viską stabdyti reikalaujančių istorikų mes negirdime jokių konstruktyvių pasiūlymų.
Svarbu viską sustabdyti, aptverti ir laukti, kol kažkas kažką iškas.
Kokia apimtimi bus vykdomi tyrimai? Kiek laiko jie užtruks? Kas šiuos tyrimus finansuos? Juk Trojos ar Gintaro kambario galima ieškoti visą gyvenimą, bet taip jo ir nerasti?
Ar tai reiškia, kad visą tą laiką miestas turi būti sustingęs ir laukti? Laukti neaišku ko?
Beje, ar tokie „amžiaus archeologiniai projektai“ nėra tapę savotišku pragyvenimo šaltiniu tam tikriems „ekspertams“?
Ar, lygiai taip pat, ilgai truktų archeologinės ekspedicijos, jeigu jos būtų finansuojamos už pačių ekspedicijos dalyvių pinigus?
Pagaliau kas atsakys į diskusijoje iškeltą esminį Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. J. Genio klausimą:
O ką mes darysime su atrastu paveldu? Kaip jį įprasminsime? Nes istorinis šio kvartalo gatvių tinklas ir užstatymas yra pakitęs negrįžtamai, todėl bet koks senų pastatų atstatymas yra neįmanomas.
Atsakymų į šiuos svarbius klausimus niekas ant stalo nepadeda.
Tik viešai kelia reikalavimus stabdyti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos darbus. Ir žeria priekaištus savivaldybei, kad ji, neva, negirdi ekspertų.
Prie jų dar prisišlieja, amžinai viskuo nepatenkinti veikėjai, kurie patys nieko gyvenime nesukūrė, bet visada randa proga trukdyti kurti kitiems.
O gal visa tai yra tik gerai surežisuota ir gražiomis paveldo išsaugojimo idėjomis pridengta dūmų uždanga?
Gal tikrasis tikslas yra, kad mieste nevyktų svarbūs pokyčiai? Kad atėjus naujiems rinkimams būtų galima kaltinti miesto vadovus, kad nepakankamai stengėsi dėl miestiečių gerbūvio?
Kaip ten bebūtų, pagrindinė diskusijoje išryškėjusi mintis yra pozityvi.
Esame čia gyvenantys ir savo miestui įsipareigoję žmonės, todėl ne vis vien, ką po savęs paliksime ateinančioms kartoms: sutvarkytas šiuolaikiškas miesto erdves ar piktžolėmis užžėlusias ir pilnas kurkiančių varlių duobes.
Savo energija ir protą turime nukreipti taip, kad projektas nebūtų stabdomas, o būtų priimami sprendimai, kaip vystyti Atgimimo aikštės sutvarkymo projektą toliau. Ir kad jo įgyvendinimas neužtruktų dar 25- erius metus.
Čia norisi pacituoti klaipėdiečio, visuomenininko A. Žalio portale VE.lt straipsnyje „Prašau, leiskite Atgimimo aikštei pagaliau atgimti“ išdėstytą palinkėjimą: „Kažkaip norisi palinkėti mažiau pavydo ir šaršalo mūsų bendruomenei. Mažiau destrukcijos.
Tiesiog leisti savivaldybės administracijai tęsti suplanuotus darbus ir sutvarkyti visai Klaipėdai svarbią vietą.“
Klaipėdiečiai tikrai nenusipelnė giliai išraustos duobės miesto širdyje. Jie moka mokesčius ir turi neginčijamą teisę naudotis modernia, estetiška ir patogia centrine miesto aikšte bei požeminio parkingo teikiamomis galimybėmis.
O vertingiausi Klaipėdos paveldo elementai visada gali būti integruoti ir suderinti su šiuolaikiniais žmonių poreikiais.
Ir tai, ką istorijos ekspertai, vis gi, laikys vertingais radiniais, bus galima perkelti į visai netoliese, Klaipėdos piliavietėje, esantį muziejų.
Lenino aikštė sovietmečiu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą