Aciu uz priminima- kaip gyvenom.Taip ir buvo kaip paraset.Mazai beliko gyvu liudininku.

idiote, kur ir kada tai sapnavai? Ar gal buvai lubio giminaitis?

BET— duona ant medžiu NIEKUR NEAUGA, dėl jos reikia sunkiai dirbti.ir procentus nuo sovietinės algos nuskaiciuodavo apie 70%. Taigi algos buvo nemažos, tik dauguma tu pinigu moskoliai pasisavindavo. Prisimenu kai dirbau dokeriu Klaipėdoj vien avanso gaudavau 200 rubliu, kai motina- vairuotoja būdama per mėnesį vos 140 sumautu rubliu gaudavo. Tėvai nebuvo nei sukčiai, nei spekuliantai tai vertėsi gana sunkiai, tėvas daug metu jūrose dirbo, tai galų gale gavo butą lūšnyne. Tokiu kaip mes buvo didžioji dalį Lietuvoj, butą ar masina gauti buvo ne taip paprasta ( tiems kurie gyveno sąžiningai, nespekulivo, nevogė ir pan.).

Gražiausi ir magiausi Lietuvos metai ir laimingiausi žmonės buvo nuo 80 iki 88 metų, ir taip daugiau nebus Lietuvoje, visi žmonės buvo pirmiause linksmi, laimingi visos socialinės garantijos, nereike dėl nieko jaudintis, visi dirbo ir kas biznevo kas spekulevo ir be rūpesčio gaudavo pradžiai bendri ką po keleto metų butao kas apsukresnis buvo be jokių problemų pasistatydavo namą 300 kvadratu ir plius vadinamas ūkinis su garažu kokiu 120 kv. Ir labai smogios DISKOTEKOS IR VISOS MERGINOS ANT KABLU SIJONELIAI, o ne šiuolaikinės su kedais kaip fudbolistai

Na eikite bybiop kaip gerai buvo sovietmety :D
Rimtai, tokie nesugadinti laikai, tikrai jausmingi bei prasmingi, o ne paviršutiniai, kaip dabar.
Dabar tik širdelės ir patiktukai laukiami krentantys į gėjiškus ekranus. Šiais laikais užuojautos ir atjautos aplinkiniams mūsuose nelikę. Viskas tik žydruosiuose ekranuose.
Šiaip tai dėkinga(s) teksto autoriui už įžvalgas.

Patiko straipsnis. Gryna teisybė!
Turime ką prisiminti iš vaikystės žaidimų, jaunystės išdaigų...
Ačiū.

sovietiniams nubraukė ašarėlę?

Nekenčiu ,, anų "laikų - versdavo mokintis, dirbti, neleisdavo ,,gatvėje" gyventi, nebuvo šiukšlių konteinerių. Vaikai neturėjo jokių teisių tik pareigas - klausyti mokytojų,ruošti namų darbus,kol tėvai darbe sutvarkyti kambarius,suplaut indus ir panašiai.

Teisingas ir pagrįstas faktais gyvenimas sovietmečiu. Taip sunkiau gyvenome prieš 30 metų, bet žmonės buvo draugiški ir padėdavo vienas kitam ir bėdoj, ir džiaugsme

Iš čia ir nesusikalbėjimas... Pabandykime išsiaiškinti pavyzdžiu:
"Skundžiasi žmogus šventikui,- trobelė maža, šeima didelė - nebe sutelpa. Šventikas klausia: ar turi ožką? Turiu. Perkelk ją į trobą! Po savaitės varguolis sutinka gatvėje šventiką ir vėl dejuoja,- buvo blogai, o dabar visai prastai! Ar turi vištų? Žinoma. Perkelk jas trobon... Nebe apsikentęs tokios kankynės varguolis jau su pykčiais eina pas šventiką, o tasai ir sako: dabar visą gyvastį lauk iš namų! Po dienos nabagas džiaugsmingai dėkoja patarėjui - kaip gera, kaip erdvu namie..."
Taip ir su sovietmečiu, matyt, būta - po Stalyno teroro Nikitos "atšilimas" atrodė kaip laisvė ir gerovė, tiesiog kaip gaivus oras atvėrus langą į pridvisusį kambarį. Žinia, gaiva nebuvo tikra ir truko neilgai - 1968 m., Prahos pavasaris, Čekoslovakijos okupacija ir vėl suvaržymai visokie...
Na, ir autorė buvo jauna ir mėgavosi "Žėruojančia jaunyste", tiesa? :)

Nuotrauka tobula.Stadionas prie 14 vid. mokyklos. Nuostabus ir kartu sunkus laikas.

butai buvo skirtingi - vieni juos gaudavo nemokamai, kiti turėdavo nusipirkti anų laikų kainomis.Pvz mano 3 kamb. butas kainavo apie 13 tūkst.Pirmas įnašas apie 3,5 tūkst, likę išsimokėtinai per 25 metus.Paradoksas buvo Vagnoriaus sprendimas šiais laikais, gavę vadinamus komunalinius (t.y. veltui) už privatizavimą nemokėjo nieko, o gavę kooperatinius turėjo susimokėti likutinę vertę.Ir butus sovietmečiu skirdavo ne mitinės profsąjungos, kurių realiai nebuvo, o bosai,profmomų ir partkomų pirmininkai, kurie imdavo ir kyšius ir protegavo gimines ir draugus.Aišku, tokios korupcijos ir atviro valstybės pinigų grobstymo, kaip dabar, nebuvo.

Net norėdams geriau nepasakyčiau. Jei yra zyzlu— tai gimiau 1965siais, mačiau karsto ir šalto, teko tarnauti sovietinėj kariuomenėj (desantininku), bet tas viskas buvo kičas, niekad tuo laiku nesijaučiau pilnaverčiu žmogum. Tik dar labiau visa tai užgožė landzbergiu era. To KGBisto nekenčiu nuo 1990ju metu, tas ozys niekšas paskutinis, stukacius ir t.t.. Neilgai trūkus gavau galimybe išvykti į JAV, gyvenimas pasikeitė į gerąja puse, viso to ką dabar turiu, niekad nebutu atsitikę Lietuvoj, nemanau kad kada nors grįšiu, nors — niekada nesakyk NIEKADA. Gal kada nors tie landzberginiai komunistai bus susodinti į kalėjimus ar ištremti iš mano brangios Lietuvos, tada ir pagalvosiu, kur geriau leisti mano sunkiai uždirbta pencija.