Lietuvos demografinė žiema: kodėl šeimos politikos liaupsės prasilenkia su realybe?

Precedento neturintys demografiniai pokyčiai – drastiškai mažėjantis gimstamumas ir sparčiai senstanti visuomenė – tampa egzistenciniu iššūkiu valstybei.

Gimstamumo krizė: kartų kaita nebeužtikrinama

Vienas skaudžiausių ataskaitos akcentų – suminis gimstamumo rodiklis, kuris 2024 m. nukrito iki vos 1,11 vaiko vienai moteriai. 

Palyginimui, dar 2020 m. šis rodiklis siekė 1,41. Norint užtikrinti natūralią kartų kaitą, šis skaičius privalėtų būti ne mažesnis kaip 2,1. Dabartinė situacija rodo, kad Lietuva sparčiai tolsta nuo tvaraus gyventojų populiacijos išlaikymo.

Įdomu tai, kad gyventojų nuostatos nesikeičia taip drastiškai kaip statistika: daugiau nei pusė gyventojų (57,4 proc.) idealia šeima vis dar laiko tokią, kurioje auga du vaikai. 

Tačiau realybėje svajones apie atžalas nusveria praktinės problemos:

Ekonominiai veiksniai: augantys gyvenimo kaštai ir būsto įperkamumo krizė, ypač didmiesčiuose.

Karjeros prioritetai: siekis pirmiausia įsitvirtinti darbo rinkoje ir užsitikrinti finansinį stabilumą.

Regionų tuštėjimas: provincijose reprodukcinio amžiaus moterų skaičius sparčiai mažėja dėl emigracijos į miestus ar užsienį.

Skurdo šešėlis ir paslaugų gausa

Nepaisant deklaruojamų pastangų, skurdas išlieka opia problema. 

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2024 m. pasiekė 16,9 proc. ir, lyginant su 2021 m., išaugo beveik 2 procentais. 

Tai rodo, kad finansinės paskatos ne visada pasiekia tuos, kuriems jų labiausiai reikia, arba jos yra nepakankamos infliacijos fone.

Ataskaitos rengėjai suskaičiavo net 127 priemones, skirtas šeimų stiprinimui. 

Didžiąją dalį jų (52 proc.) sudaro įvairios paslaugos: nuo nemokamo muziejų lankymo ir ankstyvojo skaitymo programų iki sveikatos priežiūros ir pavėžėjimo paslaugų.

Dar 31 proc. sudaro tiesioginės išmokos, mokesčių lengvatos bei vaiko pinigai. 

Nors priemonių sąrašas ilgas, jų efektyvumas demografiniams rodikliams kol kas lieka abejotinas.

Prioritetai popieriuje ir tikrovėje

Vyriausybės plane šeimos stiprinimas siejamas su oriomis darbo sąlygomis, įtraukiuoju ugdymu bei kokybiška sveikatos priežiūra. 

Tačiau ataskaita pripažįsta, kad net ir ekonomiškai stipriausi regionai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) fiksuoja didžiausią gimstamumo nuosmukį. Tai rodo, kad vien tik paslaugų prieinamumas neišsprendžia fundamentalaus jaunos šeimos nesaugumo jausmo.

Ar kiekybė taps kokybe?

Šeimos politikos komisijos ataskaita atskleidžia sisteminę problemą: valstybė kuria daugybę smulkių pagalbos priemonių, tačiau jos nepajėgia atsverti didėjančio individualizmo, ekonominio nestabilumo ir vėlyvos motinystės tendencijų.

 Be kompleksinio požiūrio į būsto prieinamumą bei realų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, demografinė kreivė ir toliau smis žemyn, nepaisant liaupsių biurokratinėse ataskaitose.

Šaltinis: Šeimos politikos komisijos ataskaita