Moterų ilgaamžiškumo paradoksas: kodėl gyvendamos ilgiau lietuvės senatvėje rizikuoja skursti?
Lygybė skurde – statistinė apgaulė
Nors Lietuvoje atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų siekia apie 12 proc. (palyginimui, Nyderlanduose ar Austrijoje jis viršija 36 proc.), džiaugtis nėra kuo.
Mūsų šalyje tai veikiau yra „lygybė skurde“. Lietuvos pensijos išlieka vienos mažiausių Europoje, o net 42 proc. vyresnių nei 65 metų moterų gyvena ties skurdo riba.
Tai 1,5 karto viršija vyrų skurdo rodiklius.
Trys smūgiai moterų pensijai
Ekspertai išskiria kelis pagrindinius faktorius, kurie lemia mažesnes moterų pajamas senatvėje:
Darbo užmokesčio skirtumas: Vidutinis moterų atlyginimas Lietuvoje vis dar yra 9 proc. mažesnis nei vyrų, o tai tiesiogiai mažina „Sodros“ įmokas.
Karjeros pertraukos: Vaikų auginimas dažniausiai „krenta“ ant moterų pečių. Skaičiuojama, kad moteris, du kartus išėjusi vaiko priežiūros atostogų po dvejus metus, pensijai sukaups apie 15 proc. mažiau nei vidutinį atlyginimą gaunantis vyras.
Investavimo įpročiai: Moterys vis dar atsargiau žiūri į papildomą kaupimą. III pakopos pensijų fonduose moterų sukaupta suma yra net 36 proc. mažesnė nei vyrų.
Sprendimai, kurių reikia imtis šiandien
Finansinė nepriklausomybė senatvėje prasideda nuo pirmojo atlyginimo. Ekspertai pabrėžia, kad moterims ypač svarbu:
- Reikalauti sąžiningo atlygio ir nuolat investuoti į savo profesinį augimą.
- Nenutraukti kaupimo net ir karjeros pertraukų metu. Šeimoje rekomenduojama susitarti dėl biudžeto perskirstymo taip, kad motinystės laikotarpiu būtų užtikrintas kaupimas abiejų sutuoktinių ateičiai.
- Išnaudoti visas pakopas: Siekiant užsitikrinti bent 70 proc. buvusių pajamų, būtina derinti II ir III pakopos fondus bei darbdavio siūlomas kaupimo galimybes.
Sudėtinių palūkanų galia yra didžiausia tada, kai pradedama anksti. Net ir nedidelės, bet reguliarios įmokos gali tapti esminiu saugikliu, saugančiu nuo skurdo ateityje.
VE.lt įžvalga: Ilgaamžiškumas turėtų būti dovana, o ne finansinė našta. Tačiau kol moterys „investuoja“ savo laiką į šeimą, o vyrai – į fondus, atotrūkis tik didės.
Atėjo laikas finansinį raštingumą šeimose vertinti ne kaip asmeninį reikalą, o kaip bendrą saugumo strategiją, kad ilgas gyvenimas nevirstų ilgu skurdu.
Šaltinis: Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ / EBPO statistika
Rašyti komentarą