Mūsų kaime beveik niekas nežino, nei kas dabar valdžioje, nei kokie jos potvarkiai

Įdomus reiškinys, pamaniau, - mūsų kaime beveik niekas nežino, nei kas dabar valdžioje, nei kokie jos potvarkiai ar nurodymai... Štai anądien kaimynas sako - einu butelio į krautuvę, gal ko reikia? Sakau, - kodėl be kaukės vaikštai? Be ko? - klausia gerokai nustebęs...

Žmogelis apie tokius „stebuklus" nebuvo girdėjęs: „Ai, ten pas jus, Vilniuj, prisigalvoja visokių ligų ir durnysčių... Pas mus visi normalūs, niekas nuo žmonių nesislepia..."

Išties - atvažiavus į Vilnių, patenki tarsi į kitą pasaulį, ypač - kai įsijungi televizorių: susireikšminusiais veidais žinių vedėjai aiškina, kad štai valdžia nusprendė tą ir aną, opozicija prieštarauja, verslininkai burnoja, policininkai protestuoja, bet valdžia vis tiek atkakliai veda visus absoliučios gerovės link...

O pavažiavus kiek atokiau nuo sostinės mišku - jokios valdžios nėra ir net policininko niekas nėra daug metų regėjęs...

Sakote, yra kažkokie potvarkiai ir įstatymai? Žinau, kad kažkur jie guli gražiai surašyti, bet smarkiai abejoju, ar kažkuris iš jų veikia anapus Vyriausybės durų...

Štai įstatyme rašoma, kad miškų pjauti negalima, ypač visokiose saugomose teritorijose, o jau nacionaliniuose parkuose, jeigu pagaus, tai net pasodinti gali... Nuvažiuokite į Labanorą: kelmų suskaičiuosite daugiau negu medžių, bet kažkodėl niekas nesėdi.

Arba įstatymuose parašyta, kad cigaretės ir alkoholis yra valstybės monopolis.

Aha... Kaime nesu matęs, kad kas nors rūkytų cigaretes su valdiškom banderolėm, o samagono specialistų - kiekvienoje troboje daugiau, nei prezidentas turi patarėjų...

Tiesa, pas mus buvo vienas atvejis, kai pasimatė valdžios požymiai. Valdžia pakabino kameras, mat negalėjo nuspręsti - asfaltuoti kaimo keliuką ar ne? Reikėjo, kad per dieną juo važiuotų nustatytas kiekis mašinų.

Mūsiškiai susimetė ir pasamdė kelis piemenis su senais kledarais, kad kelias dienas pabirbintų... Užtat dabar džiaugiamės asfaltu.