Naujo mokesčio vėliavą neša ne koks užkietėjęs kairysis, bet liberalų Aplinkos ministras Simonas
(17)
Eligijus Masiulis / Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Politologiniai dantračiai nesueina – naujo mokesčio vėliavą neša ne koks užkietėjęs kairysis, bet liberalų Aplinkos ministras Simonas.
Galit sakyti, kad čia pasenęs požiūris, klasikinio liberalizmo romantika, kad šiuolaikiniai liberalai nebe tokie, bet bent jau už liberalus Lietuvoje balsavęs rinkėjas, tikrai turi teisę tikėtis, kad jo pasirinkti politikai naujų mokesčių neįvedinės. Juolab, kad Liberalų sąjūdžio rinkimų programoje tokio pažado nėra.
Dar daugiau, yra įsipareigojimas mažinti esamus mokesčius ir naikinti brangius ir perteklinius mokesčius.
Tarp kurių nurodomas ir netikras automobilių mokestis. Matyt, turimas omenyje jau dabar veikiantis sunkiai suvokiamas automobilių registracijos mokestis. Kurį, naujojo mokesčio iniciatorius irgi siūlo palikti.
Aplinkos ministras Simonas, visus mus tikina, kad automobilių taršos mokestis reikalingas tam, kad švariau gyventumėme. Kad tai yra ekologinis mokestis. Nelabai.
Mokesčio logika sako, kad tai yra labiau automobilio turėjimo, bet ne automobilio taršos apmokestinimas. Mašina teršia aplinką, kada ji važiuoja, bet ne tada, kai ji stovi garaže.
Šiuo atveju apmokestinamas turtas, bet ne tarša. Visai nesvarbu, kad senjorų senas opeliukas ar šaranas iš kiemo išvažiuoja tik per Vėlines ir Velykas, jie lygiai taip pat mokės mokestį, kaip ir kasdienis kelio Vilnius – Kaunas vartotojas.
Taip neteisinga. O, kaip yra teisinga?
Kažkaip daug kas užmiršo, kad Lietuvoje jau daug metų veikia automobilių taršos mokestis.
Tik jis vadinasi kuro akcizu. Pagirdei savo žirgelį degalinėje ir iškart susimoki už taršą. Daugiau važiuoji, reiškia, daugiau pili kuro, daugiau pili kuro, reiškia, daugiau susimoki.
Teisinga ir taiklu. Beje, kuro akcizo forma, vairuotojai valstybei sumoka per metus apie 1,35 milijardo eurų. Milžiniški pinigai, iš kurių ir reikia finansuoti aplinkosaugines priemones.
Deja, jie krenta į bendrą valstybės išlaidų puodą, išskyrus, tai, kad dalis patenka į Kelių fondą, mūsų kelių infrastruktūrai tvarkyti.
Ministras Simonas sako, kad iš automobilių mokesčio surinks per metus apie 150 milijonų eurų ir dar 40 milijonų iš to idiotiško registracijos mokesčio.
Surinktus pinigus skirs dviračių takams tiesti, viešajam transportui gerinti, kad tik žmones išlaipinti iš taršių automobilių.
Nepaeis. Pirmiausiai, todėl, kad vaikų matyt į mokyklą ar darželį su dviračiu nenuveši. Bet tiek to.
Nepaeis ir todėl, kad tai santykinai nedideli pinigai esmingai perlaužti situaciją ir sukurti ekologiškas judėjimo alternatyvas. Pagaliau, naudokite degalų akcizo surenkamas lėšas šiems geriems tikslams.
Kodėl to nedaroma, o tik dangstomos biudžeto skylės.
Užtektų tik dešimtadaliu padidinti kuro akcizą ir valdžia susirinktų tuos 150 milijonų eurų. Kam krauti ant žmonių galvų naujus mokesčius, dar prisidengiant kilniais tikslais?
Juolab, kaip sako liberalai, naujų mokesčių surinkimas irgi papildomai kainuoja.
Vitos Jurevičienės nuotr.
Pagrindiniai taikiniai – nauji galingi ir seni taršūs žirgeliai. Mat jį šunys, dėl naujų galingų, tikėtina, kad susimokės, arba perregistruos kitoje valstybėje. Kur kas blogiau su senais taršiais.
Šiems žmonėms, valdžia paspendžia spąstus. Senučiuko šarano niekas nepirks, o naujesnio, mažiau taršaus, nebus už ką nusipirkti.
Reiškia pasmerktas mokėti naują mokestį.
Tas kuris ir taip mažiausiai turi, dar labiau nuo jo lupa. Vieną kartą suvokime, kad žmones nepersėda į naujesnius, aplinkai draugiškus automobilius, ne dėl to, kad nenori, o todėl, kad negali – neturi tam papildomų pinigų.
Ką daryti? Atsakymas labai paprastas. 5000 eurų paramą duokit ne tiems, kurie iš naujo tradicinio automobilio persėda į naują elektromobilį.
Tikėtina, kad ir be valstybės paramos tai įvyks. 5000 eurų ( užtektų ir mažiau ) duokite tiems, kurie nori atsikratyti savo seno šarano ir nusipirkti naudotą, bet naujesnį automobiliuką.
Lietuvos automobilių parko amžius staigiai pagerėtų. Jeigu norime realių pokyčių, tai ir darykime, kas realiai veikia, o ne Marso kanjonais vaikščiokime.
Neabejoju, Aplinkos ministras Simonas nuoširdžiai nori geresnės aplinkos mums visiems.
Bet deja, politikoje nuoširdumas nėra lygu rezultatui. Reikia ir suvokimo bei supratimo, kokie žingsinai į tai veda.
Pagaliau, reikia suprasti kur, kaip visuomenė šiuo metu esame ir kiek esame pajėgūs keistis. Kitaip, liksi nesuprastas ir nuteiksi žmones prieš gerus tikslus.
Panašu, kad dabar taip ir vyksta, kada išrašyta sąskaita už automobilio turėjimą gali ilgam laikui nuteikti prieš bet kokius pokyčius aplinkosaugos srityje.
Netinkamas būdas idėją paversti kūnu, užmuša pačią idėją. Įdomu, o kodėl tyli Susisiekimo ministras?
Viskas, kas ant ratų, lyg ir jo rūpestis.
Labai ilgas tekstas gavosi. Bet labai norėjau šia tema išsisakyti.
Vitos Jurevičienės nuotr.
Rašyti komentarą