Nutylėta paslaptis: ketvirtasis sarkofagas, galintis perrašyti Lietuvos istoriją
(1)Esminiai įrodymai ir nuotraukos analizė
Svarbiausias įrodymas yra darbinė nuotrauka iš Vilniaus universiteto laboratorijos. Joje ant stalų matomi ne trys (kaip oficialiai skelbta), o keturi komplektai kaulų ir kaukolės.
S. Poderio teigimu, palaikai sudėti chronologine tvarka pagal mirties datas: nežinomasis (tikėtina, Vytautas Didysis), Aleksandras Jogailaitis bei Žigimanto Augusto žmonos – Elžbieta ir Barbora Radvilaitė.
Abejones dėl ketvirtojo asmens tapatybės sklaido tarpukario dokumentai. S. Poderiui pavyko aptikti archyvinius sąmatų lapus, kuriuose architektas Julijus Klosas projektavo keturis sarkofagus.
Nors oficialiuose dokumentuose vėliau liko tik trys, kloso asmeniniuose užrašuose aiškiai nurodyta kaina keturiems sarkofagams. Be to, 1939 m. kunigas Petras Ledzevskis užsiminė, kad ketvirtas sarkofagas buvo skirtas būtent Vytautui Didžiajam.
Kodėl atradimas buvo nuslėptas?
S. Poderis kelia hipotezę, kad palaikai buvo surasti, tačiau dėl politinių ir asmeninių aplinkybių žinia nebuvo paviešinta. 1933 m. pavasarį katedros gelbėjimo komitete neliko pagrindinių tyrimų iniciatorių: J. Klosas tragiškai žuvo, o J. Ruščicą ištiko paralyžius.
Po jų pasitraukimo oficialios ataskaitos tapo itin skurdžios – iš trijų metų tyrimų, kurių metu atidarytos 28 kriptos, liko tik vienas lapas bendro pobūdžio informacijos.
Taip pat pastebėta, kad archyvai buvo tikslingai valomi: Vrublevskių bibliotekoje trūksta būtent tų protokolų puslapių, kuriuose kalbama apie ketvirtąjį sarkofagą.
Ateities perspektyvos ir DNR tyrimai
Istorikas Alfredas Bumblauskas pabrėžia, kad šis fotomeninis liudijimas su keturiomis kaukolėmis grąžina mokslininkus prie esminio klausimo: ar tarp jų yra Vytautas?
S. Poderis teigia, kad šiandien jau yra žinoma „karšta vieta“ katedroje, kurioje palaikai galėjo būti slapta ir pagarbiai perlaidoti.
Tyrimams tęsti planuojama burti mokslininkų komisiją.
Tikimasi pasinaudoti ir Ukrainos mokslininkų pagalba, kurie siūlo Gediminaičių dinastijos DNR pavyzdžius identifikacijai.
Jei hipotezė pasitvirtins, tai taps didžiausiu Lietuvos archeologiniu ir istoriniu radiniu, leidžiančiu atkurti Vytauto Didžiojo anatominį portretą.
Šaltinis: YouTube kanalas „Neredaguota“, pokalbis su Sauliumi Poderiu
Rašyti komentarą