Vyriausiasis Jurčys (pasaulietiniu Benedikto vardu). Ak, ta nuostabioji tėvelio rankomis pasiūta sutana!
Vakar nuo altoriaus Benediktas papasakojęs, kaip gavo pirmą viešą spjūvį į krūtinę.
Taip, spjūvį. Buvusi žiema, pats prospekto vidurys, priešais I. Simonaitytės biblioteką, kur dabar stovi Vytauto Mačiuikos paminklas-skulptūra Herkui Mantui, prie Benedikto priėjo blogas žmogus ir rusiškai kreipęsis į jį "b" ir "L" pirmųjų raidžių žodžiais, surikęs: "My že vas vsech peresadili - otkuda ti vzialsia?!" - ir riebiais skrepliais spjovęs jam ant krūtinės... ("Mes juk visus jus pasodinome, iš kur tu atsiradai?!")
Liūdniausia, pasakei nuo altoriaus, taip buvę, kad Tu supratai negalėjęs to žmogaus nei pakeisti, nei nubausti (buvai futbolininkas, galėjai "nukirsti" tą gėbistą vienu smūgiu)...
Liūdniausia, kad prie stotelės, kur visa įvyko, stoviniavo daug žmonių, jie viską matė ir niekas o niekas nepasakė nė žodžio, nei užjautė, nei nesugėdino komunistų rusą-chamą.
Štai kaip mes gyvenome 1979-1982 metais, prasidėjus Afganistano okupacijai ir L. Brežnevui baigiantis.
Bet viskam Dievo valia.
Sigitą viskas tvirtino ir viskas vedė.
Nuostabus tas kelias: piligrimystė Vidurinėje Azijoje, apaštalavimas, susižavėjimas Japonija, o pagaliau ir sumanumas, paremtas šviesiąją energija - ir iškilo Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia / bažnyčia Klaipėdoje.
Italijos kalnuose stovinčios koplyčios kopija.
O dar ir centras onkologijos paguodai, ir "Vilties bėgimai"...
Ir taip toliau.
Pienė - dieviškos saulės gėlė, jos auksas - amžinos gyvybės ir atsinaujinimo ženklas.
BENEDIKTAI, pienių lauke tu pastatei savąją Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią.
Taip Oksana ir pamatė Tavo pasaulį.
Rašyti komentarą