„Dar keli argumentai, kol Vyriausybė ir Seimas rinksis tarp tiesioginio pažeminimo ir nepagrįstų išlaidų netolimoje ateityje“, - ta pačia opia tema Pietiek.com rašo Aivaras Strakšas.
Šiek tiek istorijos.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje iš Rygos traukiniu buvo galima nuvykti į Taliną ir Pärnu.
Šis maršrutas buvo uždarytas 1992 m.
Priežastis buvo labai paprasta - nebuvo kam juo važiuoti. Ir tai nepaisant to, kad tuo metu Latvijoje gyveno 400 000 žmonių daugiau nei dabar, o Estijoje - 100 000 daugiau.
Ir tai nepaisant to, kad tuomet vienam gyventojui teko daug kartų mažiau automobilių. Ir net nepaisant to, šiuo maršrutu nebuvo kam važiuoti.
Kas pasikeitė dabar?
Galimai mažiau keleivių, štai ir viskas.
Krovinių?
Geležinkelis turės konkuruoti su kelių transportu dėl kainos. Tai realu, kai kalbama apie skystus ir birius krovinius, tačiau kokius skysčius ketinate vežti šiuo maršrutu?
Nebent medieną į Europą?
Greitųjų traukinių koncepcija leido mums svajoti, tačiau vienkelio geležinkelio atveju svajonės virsta tuščiomis fantazijomis.
Ir visa tai dar labiau apsunkina faktas, kad be persėdimo negalima greitai nuvykti net į Rygos centrą. Kam reikalinga tokia linija?
Tiems keliems estams, kurie nori nuvykti į Kauną, arba lietuviams, kurie nori pasivaikščioti po Taliną, toks sprendimas tiks.
Tačiau Rygai jis nieko neduos, išskyrus papildomą milijardą, išleistą Rygos geležinkelio stočiai.
Dabar pažvelkime į ateitį.
Kiek ilgai Latvijai ir Estijai užteks kantrybės mokėti nuostolius?
Iki kitos finansų krizės?
Iki kapitalinio remonto, jei ES vėl neduos pinigų?
Tad kokia tikimybė, kad naujojo geležinkelio neištiks dešimtajame dešimtmetyje uždaryto Rygos-Talino maršruto likimas?
Bet kokiu atveju tai skaičius, kuris skiriasi nuo nulio.
Šaltinis: press.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą