Ramunė Sotvarė-Šemetienė: Sveikam protui vietos nebėra?

Galėtume pasišaipyti, jeigu ši trumpa istorija nebūtų apie žmones, pasiutusius nuo apribojimų, virš galvos kybančio nežinomybės kirvio, metus laukiančių racionalių valdžios sprendimų, bet vis dažniau norinčių užsikimšti ausis, kai tik užgroja šis nesuderintas orkestras.

Pasijuokti galėtume pirmiausia iš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, kurį į ragą per trumpiausią laiką susuko premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė ir jos svarbiausias šiandien ginklanešys, ministru paskirtas Arūnas Dulkys.

R. Šimašius pabandė pramušti pastarųjų dviejų tvirtai nuspaustą stabdį. Pakvietė registruotis COVID-19 skiepo prioritetams nepriskirtus žmones. Nuo 55 metų ir aukštyn. Tai reikštų masinės vakcinacijos pradžią. Dar svarbiau – greitesnį skiepijimą ir efektyvesnį vakcinų panaudojimą, netrumpą žingsnį masinio imuniteto kryptimi.

Bet… bet šventė truko vos vieną parą ir žlugo nė neprasidėjusi.

Iki starto šį pirmadienį likus porai valandų proveržis buvo atšauktas po pokalbių su I. Šimonyte ir Sveikatos ministerija dėl Vyriausybės raginimo susitelkti į vyresnius gyventojus.

Nesunku įsivaizduoti, ką slepia šios mandagios žlugusį planą paaiškinančios frazės. Jeigu paprastai, centrinė valdžia pasiuto ir parodė vietinei jos vietą, paaiškino, kas čia nustato tvarką.

Dabar galėtume pasijuokti, jeigu tik kam juokinga, iš I. Šimonytės su A. Dulkiu, nes šie nesuprato, kad mero „savivalė“ daugiausia gėrio būtų atnešusi būtent jiems.

Pradėjus skiepyti prioritetams nepriklausančius žmones sumažėtų įtampa, o tai dabar yra bene didžiausia problema ir nėra daug būdų su tuo dorotis.

Toks garo nuleidimas iš perkaitusio pandemijos katilo atvėsintų visuomenę, kartu leistų įkvėpti oro premjerei. Ir, kas žino, gal to pakaktų peržiūrėti savo politiką ir suvokti, kodėl net ištikimi gerbėjai perbėgo į kandžių kritikų stovyklą.

Nespėliokim, ką apie tai pasakytų kareivis Šveikas, bet jo gerbėjai, mūsų premjerei, pasirodė, kad meras užsikrėtė Vyriausybės liga – pradėjo kurti naujus nuosavus sostinės prioritetus.

Šioje vietoje šaipytis ar juokauti jau nebesinori. Kai Vyriausybei atrodo, kad žmonių, nepriskirtų abejotinoms pirmenybių grupėms, vakcinavimas pagal paprastą ir aiškų amžiaus kriterijų yra dar vienas prioritetas, tai tikriausiai jau niekas jai nebegali padėti.

Vakcinavimas ne šiaip dėl mandrumo. Todėl, kad „anšlago vakcinavimo punktuose nėra“, vakcinos guli sandėliuose. Pirmadienio pabaigoje buvo likę ne tik apie 3000 „AstraZenecos“ dozių, bet ir apie 8000 „Pfizer“ vakcinos dozių. Ligoninės Vilniuje ir vėl skaičiuoja paskutines covidines vietas. Pusė sunkiai sergančiųjų jaunesni nei 65-erių.

Argumentai – ant delno. Nereikia būti nei Šveiku, nei proto bokštu, kad suprastum: laikas pralaužti šią dirbtinę užtvarą ir leisti skiepytis visiems, kas nori, rikiuojant pagal amžių.

Rikiuojant greitai ir neeikvojant energijos įtikinėjant abejojančius bent jau tol, kol norinčiųjų yra daugiau nei vakcinų.

Tačiau I. Šimonytės ir A. Dulkio valia, maždaug milijonas norinčiųjų uždaryti garde, o valdžia vaikosi laukuose prioritetinius bėglius ir iš paskutiniųjų laiko užremtus jau lūžtančius gardo vartus.

Būna situacijų, kai sveikam protui vietos nėra. Kol neįvykdyta viena instrukcijos eilutė, geriau žūsime, bet prie kito punkto nepereisime.

Sidebar placeholder