Vytautas Čepas, Modestas Paulauskas

Rašytojas Vytautas Čepas: Prisiminkime, ir ne tik per laidotuves

(3)

Vargu ar šiandiena Lietuvoje yra žmonių, kuriuos tenkintų mūsų krepšininkų pastarųjų metų pasiekimai. Ir tikrai, be šeštos vietos paskutiniame pasaulio čempionate nelabai yra kuo pasidžiaugti.

Juk nepatekome net į dvejas olimpines žaidynes, neblizgėjome ir Europoje, o šiais metais visos Lietuvos jaunimo rinktinės Europos čempionatuose neprasibrovė net į ketvirtfinalius, merginų ir moterų krepšinis apskritai nusmuko į kitą lygį...

Kas atsitiko, kodėl antrąją lietuvių religiją ištiko kolapsas? 

Juk visko turime: pastatytos puikiausios arenos, dirba aukščiausios kvalifikacijos treneriai, netrūksta pinigų, gerų, net labai gerų žaidėjų...ir, svarbiausia – neblėstančios tautos meilės tam nuostabiam žaidimui.

Kodėl taip yra, palikime aiškintis specialistams, o šį kartą pakalbėkime apie dalykus, iš pirmo ar net iš antro ar trečio žvilgsnio neturinčiais nieko bendro su mūsų krepšininkų nesėkmėmis.

Klausimas labai paprastas – ar mes mokame pagerbti ir ar iš viso gerbiame kažkada mūsų pačių šlovintus ir Lietuvą šlovinusius sportininkus? 

Ko gero - ne!

Gerai, jei spėjai užsidirbti rentą. O jeigu ne? 

Baigei karjerą – būk laisvas! 

Lieki su savo traumomis, dažnai be specialybės, be reguliarių pajamų ir vietos pasikeitusioje socialinėje aplinkoje, o iš taip maloniai sielą glosčiusio populiarumo ar net šlovės ilgainiui lieka tik nuoskaudos. 

Užklysi į kokį nors kraštotyros ar sporto muziejų, akis užklius už nuo laiko pageltusios nuotraukos ar vitrinoje gulinčio medalio – tik tiek!

Klausiau žmonių, ar jie žino kas toks yra Modestas Paulauskas? 

Didžiajai daliai apklaustųjų ši pavardė asocijavosi su buvusiu laikinuoju Lietuvos prezidentu Artūru Paulausku, kitiems su signataru ir publicistu Rolandu Paulausku, vienai moteriškei kažkodėl tai su... policijos viršininku ir tik dviem vyrams - su olimpiniu čempionu, du kartus pasaulio čempionu, keturis kartus Europos čempionu, septynis kartus geriausiu Lietuvos sportininku, FIBA įtrauktu į krepšinio šlovės muziejų ir geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų penkiasdešimtuką, 1962 – 1976 m. Lietuvos rinktinės ir „Žalgirio“ lyderiu, Krepšinio paramos ir vystymo fondo vienu iš steigėjų, viliotų žaisti NBA ir CASK, bet likusiu Lietuvoje...

Nežino žmonės, atmintį užgožė politiniai įvykiai, gyvenimo aktualijos, o, tiesą sakant, nelabai buvo ir stengtasi, kad vieno geriausių pasaulio krepšininkų, klaipėdiečio, miesto garbės piliečio vardas būtų siejamas ne su politika ar policija, o su antrąją lietuvių religija.

O kiek dar puikių krepšininkų, kažkada mūsų sielas kėlusius į padanges, net tolimiems nuo krepšinio žmonėms dovanojusiems neužmirštamas džiaugsmo ir pasididžiavimo akimirkas, garmą į užmarštį! 

Visų ir neišvardinsi, juk vien klaipėdiečių įvairiu metu žaidusių Lietuvos rinktinėje ar „Žalgiryje“ visas būrys. 

Prisiminkime: Valentinas Greičiūnas, Modestas Paulauskas, Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas, Aurelijus Žukauskas, Rytis Vaišvila, Rimantas Girskis, Algimantas Želnys, Rimas Salys, Jūratė Kleopatra Daktaraitė, Jūratė Turauskaitė...

Ar prisimename, nors jų jau daug metų nebematome aikštelėje? 

Kartais! 

Dažniausiai minėdami kokių nors garsių pergalių jubiliejus arba...per laidotuves.

Keistoka!

Viskas lyg sutrūkinėjusi grandinė, kurią kartais prisiminę bandome suklijuoti, bet atlikę visus tai progai prideramus ritualus numetame lyg panaudotą ir nebereikalingą daiktą, lekiame į arenas džiaugtis naujomis krepšininkų pergalėmis.

Kad procesas išliktų vientisas ir nepertraukiamas, vaizdžiai sakant, kad grandinė netrūkinėtų, neužtenka žiūrėti tik į dabartį ir galvoti apie ateitį. 

Praeitis – lyg visko pamatas, tai ant jos statomas ateities rūmas. Jei tai užmirštama visada nukenčia dabartis, o ir ateities laukia nežinomybė.

Gal tai ir yra viena iš daugelio priežasčių, nulėmusių jau dešimtmetį besitęsiančią Lietuvos krepšinio krizę?

„Alfonso Žalio  labdaros fondo“ valdyba, aptardama esamą situaciją Klaipėdoje, pastebėjo, kad mieste tikrai mažoka ženklų, primenančių mūsų sportininkų pasiekimus: vardinės krepšinio aikštelės, Sportininkų namai, pora knygų. 

Tai, beje, ir viskas. 

Ką dar galima padaryti, kad mūsų miesto krepšinio istorija neatrodytų kaip sutrūkinėjusi grandinė? 

Po diskusijų buvo nuspręsta visuomenei pasiūlyti pastatyti atminimo ženklą buvusioms miesto krepšinio žvaigždėms. 

Pasirinktas paminklo variantas, simbolizuojantis krepšininką, užrašant visų Klaipėdos žymių krepšininkų pavardes. Idėjai pritarė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, Lietuvos krepšinio federacija, legendinis treneris Vladas Garastas, olimpinis čempionas Gintautas Umaras, Modestas Paulauskas, kiti garsūs Lietuvos sportininkai, politikai, verslininkai.

Jau suformuota Klaipėdos krepšinio legendų įamžinimo iniciatyvinė grupė, sudaryta valdybą kurią sudaro: Artūras Žalys (Alfonso Žalio labdaros fondo pirmininkas), Rimantas Cibauskas (Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas), Vytautas Čepas (rašytojas), Algirdas Vaicekauskas (sporto istorikas), Gintaras Tomkus (žurnalistas), Gintautas Umaras (olimpinis čempionas), Remigijus Ambrulaitis (UAB „Švyturio arena“ direktoriaus pavaduotojas), Vygandas Nagys (Klaipėdos krepšinio federacijos prezidentas), Algirdas Grublys (Alfonso Žalio labdaros fondo sekretorius).

Valdybos pirmininku išrinktas Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas Rimantas Cibauskas.

Pirmajame „Klaipėdos krepšinio legendų“ įamžinimo valdybos posėdyje buvo aptarti svarbūs klausimai: projekto viešinimas, sporto bendruomenės pritraukimas, visuomenės palaikymas, labdaros akcijos , lėšų rinkimas, labdaros akcijos per „Neptūno“ – „Žalgirio“ varžybas, svarstytas vietos priešais „Švyturio“ areną tinkamumas. 

Taip pat susipažinta su pirmuoju skulptūros variantu, paskelbta fondo sąskaita, į kurią juridiniai ir fiziniai asmenys galės pervesti lėšas. 

Beje, visi paaukoję pinigus taip pat bus įrašyti į specialią knygą. 

Reikia pažymėti, kad dalis valdybos narių siūlo aukotojų pavardes iškalti specialioje sienelėje. 

Taigi, laukia ilgas ir nelengvas darbas, bet tikime sulaukti visuomenės pritarimo, žmonių, neabejingų krepšinio istorijai, paramos. 

Tikime, kad abejingi neliks Klaipėdos ir Lietuvos verslo žmones ir antroji Lietuvos religija vėl užims deramą jai Europos ir pasaulio krepšinio žemėlapyje.

ALFONSO ŽALIO  LABDAROS FONDO SĄSKAITA : 

AB SEB  bankas LT367044090102854708 / Nuoroda: Auka Klaipėdos krepšiniui prisiminti.

Prisiminkime ! Aukokite ! Dalyvaukite !

Modestas Paulauskas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder