Rusijos biudžetas skylėtas kaip rėtis, o Putino ekonomika stovi ant parako statinės

VE.LT, Parengė Andrius BUTKUS

2025-11-08 08:24

Rusijos ekonomika patiria naują smūgį – drastiškai mažėja pajamos iš naftos ir dujų. Oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad spalį biudžetas gavo tik 888 mlrd. rublių iš naftos ir dujų mokesčių – 27 proc. mažiau nei prieš metus. Tai pirmas kartas, kai šie įplaukos krito žemiau simbolinio 1 trilijono rublių slenksčio.

VSU atjungia Maskvą nuo elektros: Rusijos biudžetas griūva, o benzinas bus skiedžiamas spiritu

Ministerijos ataskaitos rodo, kad per dešimt šių metų mėnesių Rusijos biudžetas surinko 8 trilijonus rublių iš energetikos sektoriaus – 2 trilijonais mažiau nei pernai. Kritimas spartėja kas mėnesį: nuo 14 proc. metų pradžioje iki 21 proc. spalį.

Pagrindinės priežastys – kritusios pasaulinės naftos kainos, sustiprėjęs rublis ir naujų Vakarų sankcijų poveikis.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują sankcijų paketą prieš „Rosneft“, „Lukoil“ ir kitas Rusijos naftos įmones, penkios didžiausios Indijos perdirbimo įmonės sustabdė rusiškos naftos pirkimą. Indija buvo pagrindinė Rusijos naftos pirkėja nuo 2022 m., tad šis sprendimas reiškia dviejų trečdalių eksporto praradimą.

tuo metu Saudo Arabija pasinaudojo proga – sumažino savo naftos kainas Indijos rinkai iki rusiško lygio. Analitikai tai vadina „sąmoningu žingsniu“ JAV sąjungininkės link, siekiant visiškai išstumti Rusiją iš Azijos rinkos.

Ukrainos dronai griauna Rusijos energetikos sistemą

Tuo metu fronto užnugaryje Rusiją drebina Ukrainos bepiločių atakos. Pastarosiomis savaitėmis smogta keliems didžiausiems šalies naftos perdirbimo gamykloms: Tuapsė, Volgograde, Kstove, o taip pat Sankhimo koncerno gamyklai Stereitmake (Baškirijoje).

Tuapsė NPG ir uostas, priklausantys „Rosneft“, po smūgių visiškai sustojo – eksporto per Juodąją jūrą neliko.

Tai paralyžiavo visą Rusijos naftos logistiką, nes būtent per šį uostą buvo išvežamas mazutas, kuris dabar neturi kur būti tiekiamas. Dėl to daugelis gamyklų negali tęsti gamybos net benzino – nes mazutas yra privalomas šalutinis produktas.

Ukrainos atakos padarė žalą ir „Lukoil“ gamykloms Volgograde ir Kstove – jose gaminamas aukščiausios kokybės benzinas. Dėl importinės įrangos ir sankcijų remontas beveik neįmanomas, o tai reiškia šimtus milijonų dolerių nuostolių kas mėnesį.

Jei šis tempas išliks, iki Naujųjų metų Ukraina gali sunaikinti pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų Europos dalyje. Tai būtų „geriausia Kalėdinė dovana Ukrainai“, sako žurnalistas.

Benzino krizė: Kremlius ruošiasi pilti spiritą į degalus

Tuo pat metu Rusijoje gilėja benzino trūkumas. Daugelyje regionų, ypač Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, degalų beveik neliko.

Pavyzdžiui, Zabaikalės gubernatorius oficialiai kreipėsi į premjerą Michailą Mišustiną, prašydamas „skubios pagalbos“, nes regione visiškai išseko degalų atsargos.

Vyriausybė ieško desperatiškų sprendimų. „Interfaks“ praneša, kad Finansų ministerija siūlo leisti gaminti benziną iš denatūruoto etilo alkoholio – paprasčiau tariant, skiedžiant degalus spiritu. Įstatymo pakeitimai leistų didinti etanolio kiekį iki 10 proc. (vietoje dabartinių 1,5 proc.), kad būtų „pagerintos“ degalų savybės.

Taip pat leidžiama naudoti labai toksiškas chemines priedas MMA, kurios visame pasaulyje uždraustos dėl kancerogeniškumo. Tokie mišiniai ne tik pavojingi žmonių sveikatai, bet ir gali sugadinti automobilių variklius, ypač naujus.

Valdžiai dabar svarbiausia „išlaikyti bent jau regimybę stabilumo“. Jo žodžiais, Rusijos strategija šiandien – „išgyventi dar vieną dieną“, nes žlugimo mechanizmai jau įsijungė visose grandyse.

Ukraina taikosi į elektros tinklus – Maskvai gresia tamsa

Naujausias frontas – Rusijos energetikos infrastruktūra. Ukrainos dronai pastarąjį mėnesį smogė dešimtims transformatorių pastočių ir kelioms šiluminėms elektrinėms.

Ypač taikliai atakuojamos pastotės Vladimiro, Arzamaso, Lipecko ir Balashovo regionuose.

Analitikai pastebi, kad ukrainiečiai sistemingai ardydami „energomostus“ tarp elektros gamybos regionų (pvz., Kostramos, Tverės, Kursko) ir vartojimo centrų (ypač Maskvos).

Simboliniu smūgiu tapo Kostramos šiluminė elektrinė, gaminanti 3 proc. visos šalies elektros energijos.

Po kelių smūgių dūmais apgaubta milžiniška stotis sustabdė dalį blokų.

Jei Ukraina tęstų tokius smūgius, ji galėtų „atjungti Maskvą nuo elektros“ – sostinę maitina linijos iš Kostramos, Kursko ir Tverės sričių.

Trys smūgiai po Vladimiro pastote, per kurią eina srovė iš Kalinino AE, rodo, kad ukrainiečiai ieško būdų nutraukti šią gyvybiškai svarbią tiekimo grandinę.

Maskva, žinoma, turi savo TĖC žiedą aplink miestą, bet jų galios nepakanka visam sostinės vartojimui.

Jei šie energijos tinklai būtų nutraukti, sostinę galėtų ištikti plačios elektros tiekimo pertraukos ir „blackoutai“ – tokie pat, kokius Rusija surengė Ukrainai 2022–2023 m.