Rusų klaida, kurią jie kartoja nuo 2022 metų: kovoja su tuo, ko nesupranta

Grįžkime prie svarbiausio.

1. Rusai visiškai išprotėjo ir atvirai vykdo genocidą, o pasauliui tai nerūpi.

Derybos – beprasmės.

Ameriką užvaldė neadekvatūs žmonės ir parduoda mus Kremliui.

Drovios Briuselio marionetės nesugeba padėti net sau.

Makroną muša žmona.

Lenkijos ir Vengrijos hienos laukia, kol galės įsikibti.

Turkai galvoja tik apie save.

Viduje viskas griūva, aplinkui vien idiotai, o daugiafunkcis Šmygalas nėra guminis.

Tamsa. Šaltis. Begalinis karas.

Lieka tik trankyti galvą į apledėjusį radiatorių.

Tačiau.

2. Netikėtai prisiminsime, kaip kuriamos sektos.

Privalomas etapas, siekiant įtraukti žmogų į sektą, yra jo kontaktų, informacijos šaltinių ir veiklos (veiksmų) sektos viduje apribojimas.

Tai vyksta ne staiga, o palaipsniui. Žmogus pradeda vartoti informaciją iš kontroliuojamo srauto, bendrauti su žmonėmis, kurie patvirtina šią informaciją, leisti laisvalaikį, dirbti ir t. t. su tais pačiais žmonėmis. Ir atsiduria vėžėje.

Tada šis ratas susiaurėja iki reikiamo dydžio. Sąmonė ir rutina yra pavergtos, ištrūkti savarankiškai praktiškai neįmanoma, nes nėra kuo remtis. Už šio kontūro nėra nė mažiausio išėjimo, viskas yra kontroliuojama. Valia yra slopinama.

Taigi. Rusai be sustojimo suka tokį sūkurį, kuris turi įtraukti kuo daugiau žmonių į besileidžiančią beviltiškumo spiralę. Beviltiškumo fonas palaikomas nuolat, o reikiamais momentais vyksta pagreitintas užburtas ratas ir fokusavimas.

Kai atsitinka kažkas blogo, sustiprėja kauksmas, kad sąmonė bėgtų ratu, be galo stiprindama pačius baisiausius lūkesčius.

Tai daroma ne iš niekur. Visada pagrindas yra realios problemos, apie kurias žinome ir su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną. Tačiau fokusavimas vykdomas taip, kad vietoj sprendimų paieškos ir privalumų trūkumų variantų išskyrimo, kyla sunkus beviltiškumo jausmas...

3. Patyrę žmonės patarė, kad didėjantys smūgiai miestų gyvybinėms sistemoms, be kita ko, sprendžia praktinę psichologinę užduotį.

Jie smogia į pagrindinį žmogaus poreikių piramidės lygį. Kad kuo daugiau žmonių reakcijų būtų perkeliamos į fiziologinį lygį, maksimaliai išjungiant socialines struktūras.

O jau fiziologiniu lygiu paleisti išlikimo programą, tik ne bendrą, o kitų sąskaita. Silpnesnių, mažiau ryžtingų ir morališkai nepasirengusių tokiam bendravimo būdui sąskaita.

Įsivaizduokite akimirką, kad rusams pavyko perjungti 5 miestus – Kijevą, Charkovą, Dnieprą, Zaporožę ir Odesą – į kolektyvinio žiaurumo režimą. Kaip viskas baigtųsi ir kaip greitai?

Bet ne.

4. Rusų klaida, kurią jie kartoja nuo 2022 m. – Ukrainos socialinės struktūros savybių ir tvirtumo nuvertinimas.

Ukrainiečiai turi milžinišką horizontalaus bendradarbiavimo patirtį, kurioje dalyvauja ne tik artimieji (šeima) ir artimiausi draugai, bet ir žmonės, su kuriais juos skiria nemažas atstumas.

Ukrainiečiai vis dar linkę į nemotyvuotą pasitikėjimą. Būti niekšu ir toliau lieka gėdinga.

Todėl, nepaisant visų akivaizdžių baisybių, kurios mus supa, Ukraina iki šiol nesugriuvo. Tai tikrai kelia sumaištį priešui.

Taip, atsparumo atsargos tirpsta. Audinio elastingumas ir tvirtumas po truputį nyksta. Bet Kremliaus planai lieka nerealizuoti. Pats priešas pradeda jausti karo tęsimosi skausmą.

Objektyviai situacija yra labai sunki, mėnesio pabaigoje pabandysiu ją išanalizuoti. Bet supratimas apie priešo taktiką yra šansas sukurti gynybą.

Nepaisant visų problemų, stenkitės nepasiduoti. Neužsisklęskite. Nesivaržykite prašyti pagalbos. Padėkite, kaip galite. Dėl to mes nesugriuvome.

Nepamirškite ryšio su realybe, nesileiskite į iliuzijas, bet ir nesusiaurinkite sąmonės iki siauro kelio. Palikite langelius, kad galėtumėte išeiti iš slegiančios rutinos.

 Leiskite smegenims sustoti ir atsikvėpti. Kas padeda iš to, kas prieinama? Tai ir taikykite.

Palaikykite ryšį su žmonėmis, kurie gali jus pažadinti.

Rusija kovoja su tuo, ko nesupranta, nors manė kitaip. Ji labai nustebusi.

O mes anksčiau ar vėliau įvertinsime save iš naujo

Aleksejus Kopytko, glavred.info