Saulius Budinas: "Nugyventas miestas: Kaip greitai lygiuosimės į provinciją?

Vertinant 2018 metais pasiektus rezultatus, Laisvosios rinkos instituto skelbiamame Lietuvos savivaldybių indekse Klaipėdos miestas nežymiai atsiliko nuo Vilniaus ir užėmė antrąją vietą tarp didžiųjų miestų.

Sudarant šį indeksą vertinami tokie kriterijai kaip sveikatos ir rūpybos, švietimo, komunalinių, transporto paslaugų prieinamumas ir patrauklumas.

Atsižvelgiama į miesto patrauklumą investicijoms, turto ir biudžeto valdymą neišplečiant administracinio aparato.

Verta apžvelgti situaciją, kurioje miestas yra šiandien, paanalizavus miesto tarybos posėdyje pristatytą 2013–2020 m. Strateginio plėtros plano ataskaitą.

Pasiekimai 2018 ir 2020 metais – žingsniai atgal

Iš tiesų valdančiajai daugumai tikrai negresia išplėsti miesto administracinio aparato. Tačiau ne dėl to, kad tikslingai siekiama efektyvesnio miesto valdymo.

Paprasčiausiai dėl to, kad gabūs ir darbštūs jauni specialistai pamažu palieka Savivaldybės administraciją nuvarginti stagnacijos ir kitų negatyvių aspektų.

Ir tai nėra vienintelė liūdinanti tendencija.

Neramina klaipėdiečių darbo užmokesčio augimo tempai.

Šiuo klausimu Klaipėda ilgą laiką buvo antra po Vilniaus, tačiau šiais metais mus aplenkė ir Kaunas. Laikinoji sostinė kartu su Vilniumi ir Šiauliais mus lenkia ir gyventojų skaičiaus augimu.

Mūsų gyventojų skaičius šiemet augo 0,39 procento, tuo tarpu kituose didmiesčiuose – nuo 0,87 iki 1,6 procento. Dažnu atsakymu, paaiškinančiu tokius skirtumus, tampa faktas, kad Kaunas ir Vilnius išplėtė savo teritoriją prijungdami priemiesčius.

Tuo tarpu Klaipėdoje svarstytos panašios iniciatyvos užgeso, miestas nepasiūlo patrauklių teritorijų nekilnojamojo turto vystytojams, tad norintys turėti nuosavą namą priversti ieškoti alternatyvų už miesto ribų, o tai jau ir mokesčių į miesto biudžetą praradimas.

Nemokamas viešasis transportas. Kur jis?

Prieš kelerius metus girdėjome kai kurių politikų pažadus sukurti nemokamą viešojo transporto sistemą visiems klaipėdiečiams. Nemanau, kad valdančioji dauguma šią idėją šioje kadencijoje dar ketina įgyvendinti.

Viskas ką gavome „dovanų” pastaruoju metu – tai pabrangęs viešasis transportas bei didesnis automobilių parkavimo mokestis.

Apskritai, kalbant apie viešojo transporto kokybę mūsų mieste, tenka konstatuoti, kad transporto infrastruktūros kokybė per pastaruosius dvejus metus pablogėjo dešimtadaliu.

Autobusų, kurių amžius neviršija 15 metų, dalis miesto viešajame transporte 2018 m. sudarė 67 %, o 2020 m. – 55%.

Transporto priemonių, varomų alternatyviuoju kuru, dalis miesto viešajame transporte 2018 m. sudarė 36%, o 2020 m. – 26%.

Keliais procentais mažiau turime transporto priemonių, kurios yra pritaikytos senyvo amžiaus ar riboto judumo žmonėms. Veikiausiai, diskutuoti apie darnaus judumo viziją mūsų mieste, girdint tokius faktus, net neverta.

Gebėjimų stoka?

Savivaldybių veiklos tyrimuose dažnai didžiausi balai atitenka toms savivaldybėms, kurios skatina privačias investicijas ir iniciatyvas. Mūsų miesto vystymasis per pastaruosius dvejus metus sumenko.  

Pavyzdžiui, 2018 metais Klaipėdos mieste buvo išduoti 526 statybos leidimai, o 2020 metais – 39 mažiau.

Gęsta ir smulkusis verslas – išduotų verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų, 2018 m. buvo 49, tuo tarpu 2020 m. tik 41.

2018 metais buvome atlikę reprezentatyvią klaipėdiečių apklausą, kurios tikslas buvo nustatyti, kaip klaipėdiečiai jaučiasi gyvendami savo mieste.

Tuokart Klaipėdos miesto patrauklumą gyventojai įvertino 8,4 balo iš 10.

2019 m. šis balas sumažėjo iki 7,7.  Nenoriu būti blogas pranašas, bet manau, kad šiandien atlikta analogiška apklausa duotų dar blogesnius rezultatus.

Tai tik dalis Strateginio plėtros plano ataskaitoje pateiktų rodiklių, kurie leidžia konstatuoti, kad šiandien mums trūksta ne tik entuziazmo ir kompetencijų siekti naujų gerų rezultatų, progresyviai judėti į priekį.

Valdančioji dauguma akivaizdžiai demonstruoja negebėjimą  išlaikyti tai, ką jau buvome sukūrę.

Manau, kad miestui reikia naujų idėjų ir sprendinių, kurie padėtų mums būti lyderiais ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp Baltijos regiono didmiesčių.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.