Seimas atvėrė vartus konstitucinio Lietuvių valstybinės kalbos statuso griovėjams (6)

Sausio 18 d. Seimas  priėmė visuomenėje labai prieštaringai vertinamą įstatymo projektą Nr. XIIIP-535(2), kuriuo Lietuvos piliečiams bus leista nesilaikyti konstitucinio valstybinės lietuvių kalbos statuso įpareigojimo ir atsisakyti savo vardo ir pavardės įrašo jo pilietybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.

Nuo šiol kiekvienam, kas tik galės įrodyti, kad turi teisę nerašyti valstybine kalba, tokia teisė bus suteikta.

Tai galima bus padaryti pirmiausia pagal kitų valstybių išduotus dokumentus ar kitą kokį nors dokumentą įrodanti, kad sutuoktinis, tėvai, seneliai, arba tiesiog – protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Nepaisyta nei teisininkų nei kalbininkų išvadų

Priimdami šį įstatymo projektą Seimo nariai vadovavosi Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) išvada, kurią Seimo salėje pristatė šio komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Nors S. Šedbaras teigė, kad į visus gautus pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto buvo atsižvelgta, tačiau  tikrovė kita – nebuvo  atsižvelgta nė į vieną esminį pasiūlymą, netgi į Seimo Teisės departamento pastabą, kad įstatymo projektas gali prieštarauti Lietuvos konstitucijai, nes nepaiso Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės.

Kaip žinia, šiam įstatymo projektui ryžtingai pasipriešino žymiausi šalies kalbotyros, teisės, istorijos, filosofijos ir kiti mokslininkai, rašytojai bei kultūros ir meno darbuotojai, kartu su visuomeninėmis organizacijomis pernai išplatinę viešą reikalavimą Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) nepritarti šio įstatymo projektui.

Jie atkreipė dėmesį, kad VLKK minėtam projektui nepritaria, bet Seimas nepaisydamas to ir sąmoningai neatsižvelgdamas nei į šalies mokslininkų prieštaravimus, nei į 70 tūkst. Lietuvos piliečių reikalavimą kitakalbių asmenvardžius užsienio kabomis rašyti kitame asmens dokumento puslapyje, nubalsavo dėl tolesnio konstitucinį valstybinės kalbos statusą pažeidžiančio projekto.

Organizatorių nuotr.

Rita Tamašunienė | vrm.lt nuotr.

Po balsavimo džiūgaujanti tomaševskininkė pasišaipė iš balsavusiųjų

Seimo narė Rita Tamašūnienė, Valdemaro Tomaševskio bendražygė ir buvusi Vidaus reikalų ministrė po lenkams palankaus balsavimo subtiliai pasišaipė iš prieš lietuvių valstybinę kalbą balsavusių lietuvių.

„Galima bus dabar ir kitų valstybių prašyti, kad savo šalyje pakeistų įstatymus ir lietuviai ten galėtų rašyti pavardes su visais diakritiniais ženklais“, – maždaug taip pareiškė tomaševskininkė, anksčiau daug kartų europine praktika grindusi tomaševskininkų brukamus asmenvardžių rašybos nevalstybine kalba siūlymus.

Jau viešai pasiskelbta, kaip prieš valstybinę kalbą bus kovojama toliau

Sausio 18 d. ryte dar prieš Seimo posėdį susirinkęs Seimo tesės ir teisėtvarkos komiteto nariai greituoju būdu, niekam neprieštaraujant, atmetė Seimo teisės departamento išvadą, kad jų palaikomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, nes nepaiso VLKK išvados teigiančios, kad išimčių leidžiančių asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba negalima plėsti.

Po to ėmėsi svarstyti tomaševskninkų siūlomą projekto pataisą leisti dokumentuose rašyti nevalstybine kalba naudojant rašmenis su visais galimais diakritiniais isženklais…

Šiam pasiūlymui buvo nepritarta tik laikinai. Už balsavo – 3 komiteto nariai (Česlavas Olševskis, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis), prieš – 3 (Irena Hase (Haase), Andrius Navickas, Stasys Šedbaras), o 2 komiteto nariai (Agnė Širinskienė ir Aušrinė Armonaitė) susilaikė. 

STTK pirmininkas S. Šedbaras ir A. Armonaitė savo balsavimo motyvus paaiškino tuo, kad pirma reikia pasirūpinti, kad įstatymo projektas praeitų, o po to imtis tolimesnių veiksmų…

Jau Seimo salėje ne tik lenkakalbiai politikai, bet ir juos karštai palaikantys konservatorių partijos atstovai prakalbo, kad kova tik prasideda, kad dabar, kai įteisintos „x“, „w“ ir „q“ raidės, būtina imtis visų lenkiškų ir kitų tautų rašmenų, nes dabar, kai vieniems bus leidžiama, o kitiems – ne, žmonės dar labiau jausis diskriminuojami.  

Prieš šio įstatymo priėmimą pasisakantys kalbininkai ir visuomenininkai Seimą ne kartą perspėjo, kad kelių nelietuviškų rašmenų įteisinimas atvers tikrą pandoros skrynią ir teks įsileisti visus – apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų su skirtingais diakritiniais ženklais.

Tačiau dabartinė valdžia nepaisė ir nežada kreipti dėmesio į šiuos perspėjimus ir jau atvirai pareiškia, kad taip ir bus ir kad tam žada ieškoti lėšų.

Organizatorių nuotr.

Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Štai Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė po balsavimo Seime žurnalistams sakė, kad visų nelietuviškų rašmenų įteisinimui dabar dar nepritarta dėl to, kad tai įgyvendinti įstatymo projekte numatytu terminu būtų tiesiog neįmanoma, kadangi reikėtų „tam tikro techninio pasiruošimo“.

„Bet diskusija, – pasak jos, – nesibaigs, nes, esą pasipils dar daugiau teismo sprendimų, o Vyriausybė remsis tais „teismo precedentais“.

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“

Organizatorių nuotr.

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius po šiandienos Seimo posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas asmenvardžių rašybos įstatymas sakė, kad valdančioji Seimo dauguma nenorėjo nė iš tolo nei girdėti, nei matyti jiems teikiamų pasiūlymų, patarimų bei perspėjimų, todėl jo vadovaujama visuomeninė organizacija  steigia „Valstybinės lietuvių kalbos išdaviko“ nominaciją.

Šiuo vardu visuomenininkai įvardins kiekvieną kas palaikys valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimą.

Pasak M. Karaliaus, per daugelį metų sukaupta medžiaga apie veikimą prieš valstybinę lietuvių kalbą bus išleista atskiru leidiniu, kuris taip ir vadinsis – „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“.

Pasak jo, taip bus pratęsta kalbininko,  habilituoto mokslų daktaro, prof. Vinco Urbučio keliais leidimais išleistame veikale „Lietuvių kalbos išdavystė“ (2006, 2007) užfiksuota valstybinės lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos išdavystės byla.

Po šiandieninio Seimo posėdžio „Talka kalbai ir tautai“ oficialiai paskelbė visus 83 už projektą Nr. XIIIP-535(2) balsavusius Seimo narius  „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikais“.

Šis Alkas.lt redakcijai įteiktas sąrašas atrodo štai taip:

Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai:

Kasparas Adomaitis
Virgilijus Alekna
Vilija Aleknaitė Abramikienė
Laima Liucija Andrikienė
Arvydas Anušauskas
Aušrinė Armonaitė
Dalia Asanavičiūtė
Andrius Bagdonas
Vytautas Bakas
Zigmantas Balčytis
Kristijonas Bartoševičius
Juozas Baublys
Agnė Bilotaitė
Algirdas Butkevičius
Antanas Čepononis
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Morgana Danielė
Evelina Dobrovolska
Justas Džiugelis
Viktoras Fiodorovas
Vytautas Gapšys
Aistė Gedvilienė
Eugenijus Gentvilas
Simonas Gentvilas
Vaida Giraitytė-Juškevičienė
Domas Griškevičius
Jonas Gudauskas
Irena Hase (Haase)
Sergejus Jovaiša
Vytautas Juozapaitis
Ričardas Juška
Vytautas Kernagis
Dainius Kreivys
Paulė Kuzmickienė
Gabrielius Landsbergis
Orinta Leiputė
Silva Lengvinienė
Arminas Lydeka
Mindaugas Lingė
Raimundas Lopata
Mykolas Majauskas
Matas Maldeikis
Kęstutis Masiulis
Bronislovas Matelis
Marius Matijošaitis
Andrius Mazuronis
Rūta Miliūtė
Vytautas Mitalas
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Andrius Navickas
Česlavas Olševskis
Monika Ošmianskienė
Ieva Pakarklytė
Gintautas Paluckas
Žygimantas Pavilionis
Beata Petkevič
Audrius Petrošius
Liuda Pociūnienė
Arvydas Pocius
Viktoras Pranckietis
Tomas Vytautas Raskevičius
Edita Rudelienė
Julius Sabatauskas
Lukas Savickas
Jurgita Sejonienė
Algirdas Sysas
Mindaugas Skritulskas
Saulius Skvernelis
Linas Slušnys
Kazys Starkevičius
Algirdas Stončaitis
Zenonas Streikus
Dovilė Šakalienė
Stasys Šedbaras
Ingrida Šimonytė
Rita Tamašunienė
Tomas Tomilinas
Romualdas Vaitkus
Arūnas Valinskas
Jonas Varkalys
Andrius Vyšniauskas
Emanuelis Zingeris
Artūras Žukauskas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder