Seimas atvėrė vartus konstitucinio Lietuvių valstybinės kalbos statuso griovėjams

Nuo šiol kiekvienam, kas tik galės įrodyti, kad turi teisę nerašyti valstybine kalba, tokia teisė bus suteikta.

Tai galima bus padaryti pirmiausia pagal kitų valstybių išduotus dokumentus ar kitą kokį nors dokumentą įrodanti, kad sutuoktinis, tėvai, seneliai, arba tiesiog – protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Nepaisyta nei teisininkų nei kalbininkų išvadų

Priimdami šį įstatymo projektą Seimo nariai vadovavosi Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) išvada, kurią Seimo salėje pristatė šio komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Nors S. Šedbaras teigė, kad į visus gautus pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto buvo atsižvelgta, tačiau  tikrovė kita – nebuvo  atsižvelgta nė į vieną esminį pasiūlymą, netgi į Seimo Teisės departamento pastabą, kad įstatymo projektas gali prieštarauti Lietuvos konstitucijai, nes nepaiso Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės.

Kaip žinia, šiam įstatymo projektui ryžtingai pasipriešino žymiausi šalies kalbotyros, teisės, istorijos, filosofijos ir kiti mokslininkai, rašytojai bei kultūros ir meno darbuotojai, kartu su visuomeninėmis organizacijomis pernai išplatinę viešą reikalavimą Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) nepritarti šio įstatymo projektui.

Jie atkreipė dėmesį, kad VLKK minėtam projektui nepritaria, bet Seimas nepaisydamas to ir sąmoningai neatsižvelgdamas nei į šalies mokslininkų prieštaravimus, nei į 70 tūkst. Lietuvos piliečių reikalavimą kitakalbių asmenvardžius užsienio kabomis rašyti kitame asmens dokumento puslapyje, nubalsavo dėl tolesnio konstitucinį valstybinės kalbos statusą pažeidžiančio projekto.

Rita Tamašunienė | vrm.lt nuotr.

Po balsavimo džiūgaujanti tomaševskininkė pasišaipė iš balsavusiųjų

Seimo narė Rita Tamašūnienė, Valdemaro Tomaševskio bendražygė ir buvusi Vidaus reikalų ministrė po lenkams palankaus balsavimo subtiliai pasišaipė iš prieš lietuvių valstybinę kalbą balsavusių lietuvių.

„Galima bus dabar ir kitų valstybių prašyti, kad savo šalyje pakeistų įstatymus ir lietuviai ten galėtų rašyti pavardes su visais diakritiniais ženklais“, – maždaug taip pareiškė tomaševskininkė, anksčiau daug kartų europine praktika grindusi tomaševskininkų brukamus asmenvardžių rašybos nevalstybine kalba siūlymus.

Jau viešai pasiskelbta, kaip prieš valstybinę kalbą bus kovojama toliau

Sausio 18 d. ryte dar prieš Seimo posėdį susirinkęs Seimo tesės ir teisėtvarkos komiteto nariai greituoju būdu, niekam neprieštaraujant, atmetė Seimo teisės departamento išvadą, kad jų palaikomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, nes nepaiso VLKK išvados teigiančios, kad išimčių leidžiančių asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba negalima plėsti.

Po to ėmėsi svarstyti tomaševskninkų siūlomą projekto pataisą leisti dokumentuose rašyti nevalstybine kalba naudojant rašmenis su visais galimais diakritiniais isženklais…

Šiam pasiūlymui buvo nepritarta tik laikinai. Už balsavo – 3 komiteto nariai (Česlavas Olševskis, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis), prieš – 3 (Irena Hase (Haase), Andrius Navickas, Stasys Šedbaras), o 2 komiteto nariai (Agnė Širinskienė ir Aušrinė Armonaitė) susilaikė. 

STTK pirmininkas S. Šedbaras ir A. Armonaitė savo balsavimo motyvus paaiškino tuo, kad pirma reikia pasirūpinti, kad įstatymo projektas praeitų, o po to imtis tolimesnių veiksmų…

Jau Seimo salėje ne tik lenkakalbiai politikai, bet ir juos karštai palaikantys konservatorių partijos atstovai prakalbo, kad kova tik prasideda, kad dabar, kai įteisintos „x“, „w“ ir „q“ raidės, būtina imtis visų lenkiškų ir kitų tautų rašmenų, nes dabar, kai vieniems bus leidžiama, o kitiems – ne, žmonės dar labiau jausis diskriminuojami.  

Prieš šio įstatymo priėmimą pasisakantys kalbininkai ir visuomenininkai Seimą ne kartą perspėjo, kad kelių nelietuviškų rašmenų įteisinimas atvers tikrą pandoros skrynią ir teks įsileisti visus – apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų su skirtingais diakritiniais ženklais.

Tačiau dabartinė valdžia nepaisė ir nežada kreipti dėmesio į šiuos perspėjimus ir jau atvirai pareiškia, kad taip ir bus ir kad tam žada ieškoti lėšų.

Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Štai Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė po balsavimo Seime žurnalistams sakė, kad visų nelietuviškų rašmenų įteisinimui dabar dar nepritarta dėl to, kad tai įgyvendinti įstatymo projekte numatytu terminu būtų tiesiog neįmanoma, kadangi reikėtų „tam tikro techninio pasiruošimo“.

„Bet diskusija, – pasak jos, – nesibaigs, nes, esą pasipils dar daugiau teismo sprendimų, o Vyriausybė remsis tais „teismo precedentais“.

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius po šiandienos Seimo posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas asmenvardžių rašybos įstatymas sakė, kad valdančioji Seimo dauguma nenorėjo nė iš tolo nei girdėti, nei matyti jiems teikiamų pasiūlymų, patarimų bei perspėjimų, todėl jo vadovaujama visuomeninė organizacija  steigia „Valstybinės lietuvių kalbos išdaviko“ nominaciją.

Šiuo vardu visuomenininkai įvardins kiekvieną kas palaikys valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimą.

Pasak M. Karaliaus, per daugelį metų sukaupta medžiaga apie veikimą prieš valstybinę lietuvių kalbą bus išleista atskiru leidiniu, kuris taip ir vadinsis – „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“.

Pasak jo, taip bus pratęsta kalbininko,  habilituoto mokslų daktaro, prof. Vinco Urbučio keliais leidimais išleistame veikale „Lietuvių kalbos išdavystė“ (2006, 2007) užfiksuota valstybinės lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos išdavystės byla.

Po šiandieninio Seimo posėdžio „Talka kalbai ir tautai“ oficialiai paskelbė visus 83 už projektą Nr. XIIIP-535(2) balsavusius Seimo narius  „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikais“.

Šis Alkas.lt redakcijai įteiktas sąrašas atrodo štai taip:

Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai:

Kasparas Adomaitis

Virgilijus Alekna

Vilija Aleknaitė Abramikienė

Laima Liucija Andrikienė

Arvydas Anušauskas

Aušrinė Armonaitė

Dalia Asanavičiūtė

Andrius Bagdonas

Vytautas Bakas

Zigmantas Balčytis

Kristijonas Bartoševičius

Juozas Baublys

Agnė Bilotaitė

Algirdas Butkevičius

Antanas Čepononis

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Morgana Danielė

Evelina Dobrovolska

Justas Džiugelis

Viktoras Fiodorovas

Vytautas Gapšys

Aistė Gedvilienė

Eugenijus Gentvilas

Simonas Gentvilas

Vaida Giraitytė-Juškevičienė

Domas Griškevičius

Jonas Gudauskas

Irena Hase (Haase)

Sergejus Jovaiša

Vytautas Juozapaitis

Ričardas Juška

Vytautas Kernagis

Dainius Kreivys

Paulė Kuzmickienė

Gabrielius Landsbergis

Orinta Leiputė

Silva Lengvinienė

Arminas Lydeka

Mindaugas Lingė

Raimundas Lopata

Mykolas Majauskas

Matas Maldeikis

Kęstutis Masiulis

Bronislovas Matelis

Marius Matijošaitis

Andrius Mazuronis

Rūta Miliūtė

Vytautas Mitalas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Andrius Navickas

Česlavas Olševskis

Monika Ošmianskienė

Ieva Pakarklytė

Gintautas Paluckas

Žygimantas Pavilionis

Beata Petkevič

Audrius Petrošius

Liuda Pociūnienė

Arvydas Pocius

Viktoras Pranckietis

Tomas Vytautas Raskevičius

Edita Rudelienė

Julius Sabatauskas

Lukas Savickas

Jurgita Sejonienė

Algirdas Sysas

Mindaugas Skritulskas

Saulius Skvernelis

Linas Slušnys

Kazys Starkevičius

Algirdas Stončaitis

Zenonas Streikus

Dovilė Šakalienė

Stasys Šedbaras

Ingrida Šimonytė

Rita Tamašunienė

Tomas Tomilinas

Romualdas Vaitkus

Arūnas Valinskas

Jonas Varkalys

Andrius Vyšniauskas

Emanuelis Zingeris

Artūras Žukauskas