Laima Nagienė

Seimo narė Laima Nagienė: Ne Briuselis liepia - patys prisiprašome

(1)

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusią savaitę paneigė Lietuvos valdančiųjų skleidžiamus mitus, esą Briuselis liepia Lietuvai įvykdyti mokesčių reformą ir priimti tokį NT mokestį, koks yra svarstomas. Pasirodo, pati Vyriausybė Briuseliui pateikė tokį planą. Ir tai dar ne viskas.

Dabar Energetikos ministerija į tą patį Briuselį kreipėsi klausdama, ar visi vėjo elektrinių savininkai už keliamus nepatogumus turi susimokėti bendruomenėms, ar tik tie, kurie veiklą pradėjo po įstatymo įsigaliojimo.

Kai gaus atsakymą, galės Seimui juo mojuoti, sakydama, kad būtent Briuselis liepė dalį verslininkų atleisti nuo mokesčio.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narės Laimos Nagienės iniciatyva šiandien plenarinio posėdžio metu „ant kilimėlio" kviečiamas energetikos ministras Dainius Kreivys, kuris turės pasiaiškinti dėl keistų ministerijos veiksmų.

„Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris buvo priimtas, numatyta, kad bendruomenėms bus mokamas mokestis, jei 5 kilometrų spinduliu yra vėjo jėgainės - po 0,0013 euro už kiekvieną pagaminamą kilovatvalandę.

Įstatymas įsigaliojo nuo liepos 1 d., išskyrus minimą nuostatą: ji įsigalios tik tada, kai bus gauta Europos Komisijos išvada.

Tačiau įdomu, kad Energetikos ministerija Europos Komisijai pateikė užklausą dėl projekto su išimtimi, kuri atsirado tik vėliau, projektą svarstant Seimo komitetuose ir komisijose.

Išimtis - kad mokestis negalioja jėgainėms, kurioms leidimas išduotas iki įstatymo įsigaliojimo.

Kaip ministerija galėjo informuoti Europos Komisiją dar balandį apie tokią įstatymo nuostatos formuluotę, kokia buvo suformuluota tik po kreipimosi į Europos Komisiją?" - stebėjosi L.Nagienė.

Pasak jos, išimtį projekto svarstyme Seimo komitetuose pasiūlyta įteisinti sureagavus į vėjo elektrinių asociacijos siūlymą: minėta nuostata dėl gamybos įmokos taikymo buvo pakeista nustatant, kad ne visi gamintojai, o tik leidimus gavę po šių metų liepos 1 d. turės mokėti gamybos įmoką.

„Pačios Energetikos ministerijos Seimui pateiktame variante nebuvo numatyta jokių išimčių, o užklausoje Briuseliui jau nurodyta išimtis.

Nors Konkurencijos taryba pasakė, kad negali būti jokių išimčių, nes taip būtų pažeista konkurencija.

Ministro teirausimės ir to, ar į Konkurencijos tarybą buvo pakartotinai kreiptasi dėl projekto, kuriame numatyta išimtis", - „Vakaro žinioms" paaiškino L.Nagienė.

Pasak jos, Energetikos ministerija sugudravo: spustelėta lobistų, Briuseliui nusiuntė kitokį projektą, nei buvo pateiktas Seimui.

O dabar, kai sulauks atsakymo, galės kaišioti popierių visiems po nosimis ir sakyti, kad būtent Briuselis nurodė įstatyme įtvirtinti išimtį.

Negana to, ministerija Europos Komisijai nurodo, esą 60 proc. jau veikiančių gamintojų yra sudarę sutartis su bendruomenėmis ir jas remia finansiškai.

Pažymima, kad šios sutartys priimtos siekiant išvengti galimo bendruomenės pasipriešinimo atsinaujinančių išteklių energetikos vystymo projektams.

Taigi, ministerijos teigimu, gamintojai, gavę leidimą gaminti elektros energiją iki 2023 m. liepos, vienu ar kitu būdu yra išsprendę santykius su bendruomenėmis.

„Siekdami įsitikinti Ministerijos pateiktos informacijos teisingumu, kartu su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga pasiteiravome įvairių vietos bendruomenių apie gaunamą iš atsinaujinančių išteklių energetikos vystytojų paramą.

Pažymime, kad bendruomenių pateikta informacija neatitinka ministerijos pateiktos Europos Komisijai informacijos.

Apklausoje, kurioje dalyvavo 54 bendruomeninės organizacijos iš 18 savivaldybių, nei vienas respondentas nepatvirtino, kad bendruomeninė organizacija yra sudariusi paramos sutartį su vėjo jėgainių parko vystytojais.

Taip pat nėra pasirašytų ir ilgalaikių susitarimų. Tačiau kelios bendruomenės nurodo, kad tokia perspektyva numatoma ateityje", - dėstė L.Nagienė.

Pasak jos, su kai kuriomis bendruomenėmis pasirašytos sutartys, kuriomis jos įpareigotos viešai atsiliepti, jog vėjo energijos vystytojas yra labai geras, labai remia.

Pvz., sudaroma vienkartinė sutartis metuose ir pervedama parama vietos bendruomeninei organizacijai socialinėms problemoms spręsti iki 1000 Eur.

Taip pat remiami vietos renginiai (iki 1500 eurų), pervesti pinigai Ukrainos karo pabėgėliams remti įsigyjant daiktų.

„Taigi, net ir tais atvejais, kuomet vėjo energetikos bendrovės yra sudariusios sutartis su bendruomenėmis, sutartyse numatytos sąlygos lemia, kad faktiškai bendruomenės negauna jokių išmokų arba sutartinės išmokos jokiu būdu dėl savo nedidelio dydžio negali būti vertinamos kaip lygiavertės savo apimtimi su lėšomis, kurias bendruomenės gautų iš gamybos įmokų", - akcentavo Seimo narė.

Jai dabartinių valdančiųjų veiksmai kelia nuostabą: patys kreipiasi į Europos Komisiją, o po to tikina, kad gavo nurodymą iš jos.

L.Nagienė priminė eurokomisaro V.Sinkevičiaus teiginį, kad Lietuva Briuseliui pati pateikė oficialų mokesčių reformos planą, kurį Briuselis patvirtino, o dabar tvirtina, esą būtent Briuselis jį sugalvojo ir spaudžia įvykdyti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder