Jau senokai tas įvaizdis nebedera su tikrove, bet daugybė žmonių save ramino teorija, kad tai Gabrielius Landsbergis ir jo karta liberaliai maištauja prieš partijos patriarchą prof. Landsbergį, jo neklauso.
Šiandien tas mitas griūva ir svarbiausiu, šeimos klausimu.
Prof. Landsbergis įsijungė į liberalų chorą, vaidinantį nuostabą, jog neaišku, nuo ko tą šeimą reikia ginti, kas gi ją puola.
Tada leidžiasi į visiškai apolitiškus pamąstymus apie šeimos kaip trobos gynybą tiesiogine prasme šautuvais...
Ne šeimos trobą, o šeimos idėją žmonės gina. Gina ne nuo banditų, nuo politikų.
Gina supratimą, kas ta šeima (puola partnerystės įstatymas), gina teisę tą supratimą garsiai reikšti (puola neapykantos kalba), gina vaikų mokymą pagal savo vertybes (puola slušnių seksualizuotas lytinis švietimas), gina sveiko proto normą, kad žmonės nekintamai yra vyrai ir moterys (puola Stambulo konvencija ir lyties keitimo įstatymas), pagaliau gina teisę patiems be valstybės kišimosi nesmurtiškai auklėti savo vaikus (puola vaiko teisių apsaugos reforma).
Ir nėra abejonių, kad prof. Landsbergiui, kaip labai protingam žmogui, visa tai yra suprantama ir aišku.
Jis tiesiog pasirinko. Pasirinko būti naujosios bet kieno ir bet kokios šeimos sampratos pusėje, pasirinko nesuprasti, kas čia per šeimos gynimas.
Pasirinko, manau, ne todėl, kad yra didelis liberalas ar kairysis, ne.
Pasirinko tiesiog todėl, kad jam svarbiau savo autoritetu ginti esamą TS-LKD politiką, kad ir kokia ji bebūtų.
Ir jeigu anūkas stoja už vienalytes šeimas ir cenzūrą, senelis stoja tam pritarti.
Simboliškai šiam išėjimui iš spintos prof. Landsbergis pasirinko Šeimos dieną. Gaila, bet nuoseklu, o svarbiausia, kad įneša labai daug aiškumo.
Galima nusiteikti, kad greitu laiku aptarnaujantys ruporai pradės sekti pasaką, kad Sąjūdis ir už vienalytę šeimą kovojo, tik tam dar reikėjo pribręsti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą