Subtilūs nepagarbos Putinui ženklai, kuriuos Veleris pastebėjo susitikime Aliaskoje

Pasak Velerio, tai buvo subtilūs ženklai, išreiškiantys nepagarbą ir netgi pažeminimą svečiui.

Pirmiausia, puikus protokolo skyriaus darbas: viena raudono kilimo dalis buvo platesnė, tiesiai nuo lėktuvo iki tribūnos, kita siauresnė ir ilgesnė, prisijungusi prie vidurio plačios amerikiečių takelio dalies, kuria atėjo Putinas. 

Į visus šiuos niuansus turi būti atsižvelgta.

Tada Putinas buvo pakviestas į Amerikos prezidento limuziną. Paprastai tokie dalykai bent jau priimančiosios pusės planuojami iš anksto. 

Bet jei Trumpas priėjo prie savo durelių, jas atidarė ir atsisėdo, tai niekas Putinui neparodė pagarbos.
Jis apėjo limuziną ir atsisėdo kitoje pusėje. 

Pabaigoje įvyko dar stipresnis Putino pažeminimas, nes svečias kalbėjo devynias su puse minutės, kaip įprasta, beveik apie nieką, net istoriją paminėjo tik trumpai. 

O šeimininkas su šiek tiek pavargusiu veidu kalbėjo tris su puse minutės, po to nebuvo jokių žurnalistų, jokių atsakymų, jokios spaudos konferencijos, jokių vaišių niekam nedavė, šeimininkas svečiui pietų nepasiūlė. 

Vietoj to, šeimininkas apsisuko, sėdo į lėktuvą ir išskrido namo, palikdamas svečią, kurio niekas nepalydėjo.

Ką vėliau dare Putinas? Jis pats padėjo gėles ant Sovietų lakūnų kapų, kurie žuvo Aliaskoje per lėktuvų perskridimus. Tai svarbus politinis ceremonialas. Tokios ceremonijos paprastai vykdomos kartu.

Bet liko vienas, padėjo gėles pats vienas ir išskrido – niekas jo nepalydėjo, išskyrus bazės aptarnavimą.

Tai pažeminimas, kurio niekas nepastebėjo, bet tai buvo parodyta. Tu nenori susitarti – tu man nereikalingas, gali eiti šalin.

Šį momentą būtina pažymėti.

Velerio teigimu, tai buvo aiški žinutė: „Tu mums nereikalingas.“

Europiečių vaidmuo

Jis kritikavo NATO už tai, kad Aljansas dar prieš trejus metus galėjo svarstyti 5 straipsnio taikymą Ukrainai, bet nieko nesiėmė. Esą Europos lyderiai vengia mokėti net pinigus, kol jų nepriverčia krizė.

Ribos ir karo realijos

Kalbėdamas apie Ukrainos ribas, Veleris priminė, kad tarptautiniu mastu pripažintos 1991 m. sienos galioja ir pati Rusija tai yra ne kartą patvirtinusi. Tačiau esminis klausimas – kaip prie jų grįžti? 

Reikia realistiškai vertinti ginkluotės poreikį, gamybos galimybes, mobilizacinį potencialą. Jis pabrėžė kontrastą tarp Izraelio, kur karo metu atvyko šimtai tūkstančių savanorių, ir Ukrainos, iš kurios pabėgo daugybė karo prievolės sulaukusių vyrų.

Jo manymu, vien šūkiai apie „sienų atkūrimą“ be konkrečių priemonių yra beprasmiai.

Trampo kritika

Pasak Velerio, Ukraina ir Europa dažnai kaltina Trumpą dėl nesėkmių, nes patys nepajėgia jų išspręsti. Europa nenori prisiimti atsakomybės, todėl patogiau viską suversti ant Trumpo, kuris, jų manymu, turėjo „padaryti daugiau“. 

Veleris pabrėžė, kad daugelis Europos lyderių labiau bijo Trumpo politinio sugrįžimo, nei Ukrainos pralaimėjimo – nes tai keltų grėsmę jų pačių valdžiai Briuselyje.

Platesnis kontekstas

Diskusijoje nuskambėjo ir platesni apmąstymai:

be JAV pagalbos nebūtų buvę Antantės pergalės Pirmajame pasauliniame kare;

be JAV resursų SSRS nebūtų laimėjusi Antrojo pasaulinio karo;

šiandien Europa kariškai silpna, jos armijos ir gynybos pramonė – apgailėtinos būklės, visuomenės – be kovinės dvasios.

Todėl, anot Velerio, skatinti JAV veltis į didelį karą su Rusija būtų beprasmiška ir pavojinga visai civilizacijai.

Michailas Veleris

Apie Putiną, „feikus“ ir kaltinimus

Laidos metu aptartos ir įvairios gandų bei „feikų“ istorijos – pavyzdžiui, apie europiečius, sėdinčius ant kėdučių, ar apie tariamus Trumpo pasisakymus už uždarų durų. 

Veleris pabrėžė, kad dabar galima suklastoti bet ką, todėl reikia atsargiai vertinti nepatikrintą informaciją.

Jis taip pat priminė, kiek kaltinimų ir šmeižto buvo mesta Trumpui dar nuo 2016 m. rinkimų – nuo tariamų ryšių su KGB iki absurdiškų istorijų apie išdaigas su prostitutėmis. 

Pasak Velerio, šmeižto buvo tiek daug, kiek nebuvo kliuvę nė vienam JAV lyderiui, o tuo tarpu reali korupcija klestėjo kitose demokratų gretose.

Išvada

Veleris pabrėžė, kad dabartiniai susitikimai – tik pirmieji žingsniai. Aliaskos susitikimas daugiau dividendų atnešė Putinui, nes jis išėjo iš izoliacijos, bet tai buvo neišvengiamas etapas. 

Jo nuomone, jau prieš 20 metų buvo aišku, kad Rusija bandys susigrąžinti vadinamąsias „istorines teritorijas“, o Vakarai, nors garsiai protestuos, nesiryš rimtai kariauti.