Teisės mokslų bakalaurė - aukščiau už profesorius

(5)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai laikinai vadovauja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Teisės mokslų bakalaurė. Nors šalyje nėra nė vieno universiteto, kolegijos, gimnazijos, pagrindinės ar pradinės mokyklos, kurioms vadovautų tik bakalauro išsilavinimą turintis asmuo.

 

Švietimo įstaigų vadovams privalomas magistro išsilavinimas ir 3 metų profesinis stažas. Jau nekalbant apie šalies teismų, policijos ar prokuratūros vadovus.

Tačiau visiems šiems magistrams, mokslų daktarams, profesoriams, metodininkams vadovauja bakalaurė.

Ar lengva būtų E.Dobrovolskai įsidarbinti, jeigu ji būtų ne politikė?

Valstybės tarnybos įstatymas skelbia, kad žmogus, pretenduojantis dirbti valstybės tarnyboje, turi būti lojalus valstybei ir nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis.

Turi mokėti lietuvių kalbą, būti 18-65 metų amžiaus ir turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tačiau labai abejotina, jog aukštąjį išsilavinimą turėtų 18-metis pilietis.

Taip pat neaišku, koks ekstrasensas gali iš anksto nustatyti kandidato į valstybės tarnybą reputaciją. Juolab nepriekaištingą. Kai beveik kiekvienas esame susidūrę ir su priekaištų vertais valstybės klerkais.

Iš bėdos tiks ir bakalauras

Tiesa, priimant į valstybės tarnybą ar į kitokią darbovietę, neakcentuojama, koks turi būti tas aukštasis išsilavinimas.

Pakanka bakalauro ar pageidaujamas magistras. Mat aukštąjį mokslą turi ir bakalauras, prasimokęs universitete 3,5 metų, ir magistras, kurio mokslas trunka dar 1,5 metų ar ilgiau.

Darbo skelbimuose, skelbiant mokslo cenzą, taip pat nurodoma „aukštasis". Netikslinant, koks lygis pageidautinas.

Tačiau požiūris į būsimo darbuotojo išsilavinimą kartais keistokas.

Pvz., įmonės ieško buhalterių „su viduriniu/pagrindiniu išsilavinimu", ar „išsilavinimu pagal specialybę", o šit įmonė Šiaulių rajone ieško skulptoriaus už 845 eurų algą, kuriam būtinas aukštasis išsilavinimas.

Tik diplomas įrodys skulptoriaus vertę? Nors genialusis skulptorius Ogiustas Rodenas net nebuvo baigęs Dailės mokyklos.

Visgi labiau tikėtina, jog darbovietės ieško ne šiaip aukštąjį mokslą baigusių darbuotojų, bet būtent magistrų. O bakalaurų - tik iš bėdos.

Pvz., atokiame rajone veikianti biblioteka atvirai nurodo, kad priimtų žmogų ir su bakalauro laipsniu, ir be darbo patirties.

Teisininkų netrūksta

Ar lengva įsidarbinti bakalaurui teisininkui?

Mykolo Romerio Universitetas skelbia, kad teisės bakalaurai gali privačiai teikti teisinio pobūdžio paslaugas, gali dirbti teisininkais įmonėse, įstaigose, teisėjų, antstolių, bankroto administratorių padėjėjais ir pan.

Bet bakalaurai negali dirbti advokatais, teisėjais, antstoliais, notarais ir prokurorais. Tad įsivaizduokime, jog darbo ieško bakalaurė.

Kadangi statistika skelbia, jog Lietuvoje 2022 m. pabaigoje dirbo 2 297 advokatai, 2 272 antstoliai, 230 notarų ir 743 teisėjai, eksministrė galėtų įsidarbinti kokio nors teisininko padėjėja.

Pvz., Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai šiuo metu ieško teismo posėdžių sekretorės už 1 116 eurų algą prieš mokesčius. Įdomu, ministrė bakalaurė sutiktų už tiek padirbėti?

Tiesa, E.Dobrovolskai, jei ieškotų naujo darbo, tektų konkuruoti su kitais teisės bakalaurais.

O jais, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, vien pernai tapo 558 asmenys.

Valstybės prioritetiniai sektoriai yra inžinerinė pramonė, gyvybės mokslai ir informacinės bei komunikacinės technologijos, tačiau aukštosios vien pernai paruošė 849 bakalaurus menininkus, 3 343 bakalaurus - verslo ir administravimo specialistus.

Gamybai paruošti tik 150 bakalaurų, statybai, įskaitant architektūrą - 506, o žemės ūkiui - tik 178.

Tad vienur - bakalaurų perteklius, o kitur jų trūksta. STRATA duomenimis, apie 28,9 proc. absolventų, įgijusių bakalauro laipsnį, dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, nes trūksta darbo vietų, atitinkančių įgytą kvalifikaciją.

Nors vien pernai darbo rinka pasipildė 14,7 tūkst. bakalaurų. O kiek jų įsidarbino valstybės tarnyboje? Tik 7,6 proc.

Pusė konkursų neįvyksta

Viešojo valdymo agentūros duomenimis, yra 63 368 valstybės tarnautojo etatai, bet iš jų užimtos tik 55 028 darbo vietos.

Pernai buvo skelbti 4 606 konkursai į valstybės tarnybą, bet sėkmingai pasibaigė tik 50,3 proc.

Šiemet jau paskelbti 1 729 konkursai. Valstybės tarnautojo pareiginė alga apskaičiuojama pagal bazinį 1 785,4 eurų dydį. Kasmet pridedant 1 proc. už stažą, bet stažas negali viršyti 20-ies metų.

Tačiau vis vien nelengva rasti tinkamą valstybės tarnautoją. Būna, kad konkurse nenori dalyvauti nė vienas kandidatas.

Pvz., Utenos rajono savivaldybė jau septintą kartą konkurso būdu ieško vyr. specialisto, kuris būtų atsakingas už mobilizaciją. Tiktų teisės bakalauras arba asmuo, jau turintis mobilizacinės patirties.

Būtina B lygiu mokėti anglų kalbą, turėti leidimą dirbti su slapta informacija.

Mėgti darbą su dokumentais, sudarinėti mobilizacijos planus, palaikyti ryšius su ūkio subjektais ir, aišku, būti nepriekaištingos reputacijos. Atlyginimas - iki 1000 eurų į rankas. Tokiu atlyginimu per daug kandidatų nesuviliosi.

Bet pagrindinė priežastis, kodėl nerandama už mobilizaciją atsakingas specialisto - prastos anglų kalbos žinios. Be to, pretenduojant į valstybės tarnybą, ne visada pakanka bakalauro diplomo.

Mažai tikėtina, kad Šeškinės poliklinikos direktoriaus konkursą laimėtų bakalauras. Juk ne į ministro vietą taiko.

Komentuoja filosofas Vytautas RUBAVIČIUS:

Organizatorių nuotr.

Galima tikrai pasidžiaugti, kad esame pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kur tokio mokslinio lygio žmonės vadovauja dviem ministerijoms, ypač - švietimo ministerijai. T

eisininkai pas mus gali būti ir nemokyti, mes tai jau žinome. Su mūsų teise yra visokių peripetijų, lygis smukęs, tai matome iš Generalinės prokuratūros pareiškimų, veiksmų, įvairių „šokių". Ypač kai tai su pedofilijos skandalais susiję.

Bet švietime visą laiką buvo manoma, kad išsilavinimas reikalingas. Galbūt dabar mes čia tiesiog sparčiau imsime vykdyti tą ryškėjančią išmokslinimo tendenciją šiuolaikinę?

Jau kalbama apie bakalaurų mokymo programų trumpinimą, kad reikia nukirsti 1 metus. Bet taip pat galima nukirsti ir magistrų programas!

Darykime taip, kaip politikoje su Kinija, kur nukirtome viską iškart!

Matome mūsų tikrąjį intelektualinį, kūrybinį „pirmavimą" ES. O kodėl tai vyksta?

Pasižiūrėkime, kokie žmonės ateina ir su kokiomis programomis paima švietimą į savo rankas. Ir premjerė, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė dabartinė - kuo jos pasižymi? Pirmiausia, manau, neapykanta, jau atvirai reiškiama, lietuvybei.

Lietuviams tai sakyti gal ir nebūtų politiškai korektiška, kadangi lietuvybė yra susijusi su Lietuva, su lietuviais, taigi ir su ta didžiąja tautos dalimi, kuri „nepažangi", nesupranta tų naujų vėjų, tų išlytinimo programų. Tai dabar aš manau, kad juridiškai bus padėti rimti pagrindai lietuvių vaikų vertimui „berniukėmis" ir „mergaičiais". Tos programos įgaus tvirtesnį juridinį pamatą.

O kitas dalykas - nepakanta lietuvybei taip pat gali subujoti per tą trumpą laiką, nes ministrės galiose yra įtvirtinti programas ir susinti lietuvybę iš pat pašaknų. Čia ranka rankon su premjere dar galima nuveikti nemažai darbų.

Juk žinome, kad vis dėlto pagrindinė užduotis yra perlaužti tuos vadinamuosius „nepažangius", „atsilikėlius" lietuvius.

Nes nei apie Lietuvos rusus, nei apie lenkus čia yra nekalbama. Jie tarsi savaime pripažįstami pažangiais kažkodėl.

Dar viena priežastis, kodėl būtent bemokslė švietimo ministrė, kad ir laikinai, skiriama - tai akivaizdus ir, sakyčiau, nuožmus premjerės nenoras susitikti su prezidentu.

Nes dėl naujo ministro skyrimo reikėtų kalbėtis su prezidentu. Lietuva aplipusi įvairiausiomis grėsmėmis, o bendravimo su prezidentu nėra jau daugiau kaip keturis mėnesius.

Ar kokioje kitoje ES valstybėje toks elgesys būtų įmanomas? Reikėtų politologams labai ilgai ieškoti.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder