Vakarai įstrigo praeityje, o pasaulis artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, – teigia britų admirolas

Jis pažymėjo, kad po Šaltojo karo pabaigos Vakarai pernelyg patikėjo savo nenugalima galia. 

Vakarų armijos daugiausia dalyvavo mažo intensyvumo antiteroristinėse operacijose prieš nepalyginamai silpnesnį priešą. 

Tačiau dabar Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos aljansas veda visapusišką karą Ukrainoje, kuriam NATO armijos nėra pasirengusios, nes tai yra naujos technologinės kartos karas.

„Tai greičio ir masto karas, karas, kuriame nepertraukiamos pramonės gamybos reikalavimai derinami su pažangiausiomis skaitmeninės eros technologijomis: išmaniaisiais jutikliais, dideliais duomenimis, debesų ryšiu, dirbtiniu intelektu, robotika“, – rašo Stringeris.

Jis pažymi, kad karinės technologijos Rusijos ir Ukrainos kare vystosi „svaiginančiu greičiu“, o tam tikrų techninių sprendimų senėjimo ciklai gali būti matuojami savaitėmis. 

Tuo tarpu Vakarų šalys vis dar kenčia nuo „nugalėtojo paradokso“ – nenoro pereiti prie naujos paradigmos ir atsisakyti to, kas užtikrino jų pergalę praeityje ir į ką jos investavo didžiules lėšas.

„Tai, kad supervalstybės laivynas Juodojoje jūroje buvo nugalėtas šalies, neturinčios laivyno, yra pavojaus signalas visiems“, – įspėja admirolas.

Stringerį neramina tai, kad kol Kinija bando savo technologijas Ukrainos ir Kašmyro karo lauke, Vakarai demonstruoja tik „pompastišką retoriką“ ir nenorą atsisakyti senojo karinio paradigma.

„Taip, mes nusipirkome keletą dronų, bet juos pirkome taip, tarsi pirktume sudėtingus pilotuojamus karinius lėktuvus. 

Galbūt dabar mes juos perkame šiek tiek greičiau, bet tai yra procentiniai pokyčiai sistemoje. 

Priešingai Ukraina ketina pagal planą šiais metais pagaminti keturis milijonus dronų“, – rašo jis.

Atsargos karininkas skundžiasi pernelyg didele biurokratija karinių pirkimų sistemoje ir itin lėtu naujų technologijų diegimu Britanijos kariuomenėje, kuri iki šiol gyvena taikos laikų realijomis. 

Jo įsitikinimu, toks Vakarų elgesys griauna pagrindinį jo saugumo pamatą – autokratijų baimę laisvo pasaulio karinei galiai. 

Stringeris mano, kad agresoriai, supratę, kiek Vakarai iš tiesų yra silpni kariniu požiūriu, nebesilaikys.

Šaltinis: unian.net