Valdantieji, propaguodami šiuolaikines vakarietiškas „vertybes", nusitaikė į tradicinę kultūrą

Taip sako Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas Robertas Šarknickas, pateikdamas daugybę pavyzdžių.

Jam pritaria garsus pianistas Rokas Zubovas, tik jo dėka nesužlugo dešimtmečius gyvuojantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalis, iš valstybės šiemet nesulaukęs nė cento.

„Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms.

Deja, dažnai šie žodžiai žodžiais telieka, o atėjus laikui, kuomet reikia imtis veiksmų, yra nueinama priešinga kryptimi.

M.K.Čiurlionis - su Lietuva neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje. Viena šių tradicijų - muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara".

Druskininkuose įsikūrusiame M.K.Čiurlionio namuose-muziejuje kiekvieną vasarą nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį, skamba fortepijono garsai.

Tai dar prieš 120 metų M.K.Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija - sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadaise šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M.K.Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos pianistai M.K.Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.

Visgi panašu, kad šiai unikaliai tradicijai gali ateiti galas. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro. Motyvų, kaip visada, pateikiama nėra.

Tai jau antras kartas, kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškuosius tradicinius festivalius. Dar 2021 metais kilo skandalas, kuomet Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiam festivaliui „Skamba skamba kankliai", kurio programos meno vadovė ir veidas buvo a. a. Zita Kelmickaitė.

Kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas?" - retoriškai klausia R.Šarknickas.

Ironiška, bet finansavimas M.K.Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara" neskirtas praktiškai M.K.Čiurlionio metinių išvakarėse - 2025 m. minėsime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.

„Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M.K.Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas - festivalis šiuo metu yra ant katastrofos ribos", - prieš Jonines įspėjo R.Šarknickas.

Laimei, paaiškėjo, kad bent jau ši tradicija nebuvo sužlugdyta - R.Zubovas festivaliui išgelbėti įsteigė labdaros ir paramos fondą, sulaukusį rėmėjų.

„Deja, Lietuvoje vis labiau ryškėja tendencijos, kad viskas, ką vertinome dešimtmečius, dabar yra puolama. Pasirodo, jau net Justinas Marcinkevičius nebenusipelno paminklo, nes vos ne komunistas buvo.

O kodėl nusitaikyta ir į dešimtmečius gyvavusius festivalius? Kultūros ministras yra viešai pasakęs, kad prioritetas yra šiuolaikinis menas.

M.K.Čiurlionis, „Skamba skamba kankliai" yra tokie valstybės identitetai, kad finansavimas jiems turėtų vos ne automatiškai eiti. Bet... Laimei, prie pastarojo festivalio savivaldybė šiek tiek prisidėjo.

Jei jau remiama tik šiuolaikinė kultūra, tai bent jau leiskime gyvuoti ir šimtmečius egzistuojančiai kultūrai. Niekas nesako, kad reikia drausti šiuolaikinį meną.

Bet ir tradicijų žlugdyti nereikia", - „Vakaro žinioms" sakė R.Šarknickas, pusiau ironiškai pridūręs, kad gal ir šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė jau bus paskelbta atgyvena.

Pasak jo, griaunamos visos tradicijos, ne tik kultūrinės: tradicinė šeima, lietuvių kalba ir t.t.

„Nežinau, kodėl tokia kerštinga, pikta dabartinė valdžia, kuri naikina viską, kas tradiciška. Belieka tikėtis, kad dar išgyvensime iki rinkimų, kol ši liberali valdžia nebebus perrinkta", - vylėsi R.Šarknickas.

Komentuoja pianistas, M.K.Čiurlionio proanūkis Rokas ZUBOVAS:

„Atrodo, kad tai, kas tradiciška, yra blogis, priimtina tik tai, kas yra modernu. Kai aš paskelbiau savo pranešimą apie M.K.Čiurlionio festivalį, žmonės išliejo savo nuoskaudas.

Partizanų atsiminimų knyga negavo finansavimo, analitinė knyga apie lietuvių liaudies dainas negavo finansavimo ir t.t.

Mano nuomone, kultūra įmanoma tik per tradicijas. Kultūra nėra kažkokia dėlionė, mozaika, kurią galima perdėlioti. Kultūra yra tradicija. Jei festivalis puoselėja tradicijas 30, 40 ar 50 metų, nepasakysi jam: būk inovatyvus.

Man sunku suvokti, kad tradicijų nesistengiama išsaugoti", - „Vakaro žinioms" sakė R.Zubovas.

Bandoma perrašyti net lietuvių liaudies pasakas, kurios esą yra žiaurios, todėl jas keičia šiuolaikinės pasakos apie tos pačios lyties asmenų santuokas ir t.t.

„Man liūdna, kad savo projektus, savo prioritetus dėliojame pagal ES finansavimo modelius. Jei šiemet ES finansuoja pušų kirtimą, tai mes iškirsime visas pušis.

Jei kitais metais finansuos kačių veisimą, tai priveisime daug kačių, nes už tai moka pinigus.

Mes apie save negalvojame kaip apie prasmingą, egzistencinę šalį su savo tradicijomis, patirtimi, unikalumu, autentiškumu.

Mes tiesiog skaitome ES dokumentus ir greitai pildome paraiškas, jei už tai duoda pinigų.

Taip taptume europiečiais, nebeliktume lietuviais su savo identitetu.

Bet man atrodo, kad žmonės nepasiduoda. Pasieksime tik visišką susipriešinimą tarp tų, kurie nori jaustis lietuviais, ir tų, kuris sakys: „reikia elgtis kitaip, nes pinigai skiriami visai kitur". Nebandome ieškoti kažko per vidurį.

Tačiau manau, kad panašiai vyksta visame pasaulyje. Kad ir toje pat JAV vis didesnė takoskyra tarp respublikonų ir demokratų, tas pats - Ispanijoje, kur arba socialistai, arba konservatoriai, o per vidurį - didžiulė skylė", - dėstė pianistas.

Pasak jo, panašu, kad ne tik kultūroje daroma viskas, jog tradicijos išnyktų. Tik neaišku, tyčia ar netyčia.

„Aš labai tapatinuosi su kultūrine patirtimi. Ir nebūtinai su M.K.Čiurlioniu, kuris yra mano prosenelis. Man labai svarbu dalyvauti kultūrą išlaikančiuose ir plėtojančiuose projektuose.

Mes su Glebu Pyšniaku grojame labai daug šiuolaikinių lietuviškos muzikos kūrinių, nes suprantame: jei ne mes, tai niekas to nepaskleis pasauliui.

Turime tą autentiškumą rodyti ir tai nėra vien M.K.Čiurlionis. Tačiau vienas kitam neturi trukdyti", - akcentavo R.Zubovas.

„Čiurlionis labiausiai prisidėjo prie to, kad lietuviškas kultūrinis identitetas būtų toks, koks yra.

Nėra didesnio menininko Lietuvoje. Ir bet kurioje aplinkinėje šalyje (išskyrus Lenkiją, kuri turi daugybę tikrai pasaulinio lygio kultūrinių žvaigždžių), jei ji turėtų Čiurlionį, jis būtų numeris vienas visuose reitinguose ir visos tos valstybės pasaulyje būtent per Čiurlionį save identifikuotų.

O mes arba per daug kuklūs, arba norime kažkokia savigrauža užsiimti", - svarstė pašnekovas.

Anot R.Zubovo, kultūra yra fenomenali.

„Jei valstybė neduos pinigų mokyklai, mokykla užsidarys, jei neduos pinigų ligoninei, ligoninė užsidarys, nes gydytojai nedirbs už dyką.

Kaip dykai neitų į darbą policininkai. O kultūrininkai yra tiek keistieji žmonės, kurie daro tai, ką daro.

Rašytojas rašo knygą, nes kitaip negali, pianistas groja, nes kitaip negali. Ir kartais valstybė nepelnytai tuo naudojasi.

Štai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas - labai svarbus Lietuvai ir ne tik renginys. Ką per tą susitikimą veikė NATO valstybių vadovų antrosios pusės?

Lietuvos pirmoji ponia „darė kultūrą" - nuvedė į Valdovų rūmus, aprodė labai gražius senoviškus mūsų gobelenus, vyko labai gražus lietuviškos muzikos koncertas, buvo parodyti kiti lietuviški kultūriniai pasiekimai. Rodė ne IT pasiekimus, ne sportinius, o kultūrinius.

Kai kultūrai reikia finansavimo, tada nėra pinigų.

O kai Lietuvą reikia pristatyti, tai daroma per kultūrą ir net nekyla klausimas, ką reikės daryti.

Paradoksas, kuris paaiškinamas tuo, kad kultūrininkai vis tiek užsiims kultūra: net jei neturės ką valgyti", - reziumavo R.Zubovas.