Šiame straipsnyje rašysiu apie reakcijas, kurias sukėlė dviejų „pridurkų“- Emanuelio ir Gabrieliaus – pareiškimas, kad jie nesilaikysiantys NATO nubrėžtų linijų ir lįs į tiesioginį karą su Rusija.
Emanuelis – Prancūzijos Prezidentas E. Macronas.
Gabrielius – LR Užsienio reikalų ministras.
Leidinys Le Figaro cituoja opozicijos atstovą, kuris teigia, kad „Macronas žaidžia karą, tarsi žaistų Playmobil žaidimą“.
https://www.lefigaro.fr/.../on-alimente-la-guerre-il...
Tuo tarpu mūsų „pridurkas“ taip pat sumanė pažaisti šalies saugumu, tarsi žaistų Playmobil žaidimu.
Tačiau dėl šių žaidimų ypatingos reakcijos šalies viduje nesulaukė.
O štai ką rašo Prancūzijos nacionalinis dienraštis „Le Monde“:
„Prancūzijos diplomatų teigimu, E. Macrono pareiškimas apie šalies karių siuntimą į Ukrainą Prancūzijai tapo katastrofiniu diplomatijos manevru, dėl kurio Eliziejaus rūmai iki šiol stengiasi minimizuoti nuostolius.
Nacionalinėje arenoje šis pareiškimas, tikėtina, slėpė priešrinkiminius motyvus.
Tačiau Prancūzijos prezidento iniciatyva, kuri yra sunkiai suprantama tarptautinėje arenoje, taip pat sunkiai randa pritarimą ir Prancūzijos piliečių tarpe“
https://www.lemonde.fr/.../guerre-en-ukraine-la...
Tai čia rašo Prancūzijos nacionalinis dienraštis.
O ką šia tema kalba mūsų nacionalinis transliuotojas LRT? Ogi nieko...
Mūsų nacionalinis transliuotojas toliau dainuoja vaikų darželyje išmoktas daineles „vilko pilko nebijau“ ir trina iš žydrųjų ekranų visus tuos, kurie kariauti nenori.
Štai Seimo narys D. Gaižauskas, kuris pasisakė prieš karių į Ukrainą siuntimą, iš LRT ekranų buvo tiesiog „ištrintas“.
Abejoju, ar „nenorinčių karo“ veidus pamatysime ir kokioje nors kitoje „sisteminėje“ žiniasklaidoje.
Dabar puikiai suprantu ir savo kaimynę Zosytę, kuri, vardan Landsbergio, pasiruošusi frontui atiduoti vienintelį savo sūnų. Įsivaizduoju, kad gyvenant tokioje hipnozėje, kurią mums sukuria sisteminė žiniasklaida, dar ir ne taip galima nuo proto nušokti.
Buvusio JAV Prezidento R. Reigano tuometis patarėjas ir politologas Doug Bandow savo straipsnyje leidiniui The American Conservatives teigė, kad „atskirų Vakarų šalių veikėjų karinis tonas yra didelė klaida. Putinas to nepakęs ir atsakas bus“.
Politologas kalba apie branduolinį atsaką, mat Europa Putinui nėra tokia svarbi, kaip Ukraina, todėl čia jis „nesiterlios“.
https://www.theamericanconservative.com/does-little.../
Taigi, prancūzams pasisekė labiau – jų šalies diplomatai, jų nacionalinė žiniasklaida o ir visi piliečiai „Napoleonui“ E. Macronui gali laisvai pasakyti: „Klausyk, bičas, tu nušokai nuo proto. Nedaryk gėdos visam pasauliui“.
O ką galime pasakyti mes savo užsienio reikalų „pridurkui“?
Sakysite nieko negalime?
Taip, šioje vietoje mums nei žiniasklaida, nei ekspertai nepadės – greičiau atvirkščiai: aplipdys mėšlinomis etiketėmis už bet kokį „netinkamą“ klausimą.
Bet tikrai nėra taip, kad nieko negalime padaryti.
Neužilgo prasidės ir jau prasidėjo gausybės rinkimų maratonas: Prezidento, EP, Seimo.
Lietuvos miestus, kaimus ir kaimelius užplūs norinčių mus atstovauti politikų tuntai. Ir visi pasakos pasakas, apie tai, kaip jie mums šioje žemėje sukurs rojų.
Būtinai eikite į tuos susitikimus.
Tik pasakų neklausykite, o visiems užduokite vieną konkretų klausimą: „ar jūs palaikote Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą?“
Jei atsakymas bus „taip“, tai klausimų daugiau nebeuždavinėkite. Juk karo sugriautoje valstybėje rojus nekuriamas. Ir net pensijų didinimas prasmės nebeturi...
Taigi siųskite tuos „kariautojus“ paskui Macrono laivą ir eikite miegoti.
O kitą dieną ieškokite kitų, adekvatesnių. Ir būtinai rasite.
O gal kažkam pravers ir O. Arestovičiaus pastebėjimas:
„Aš gyvenu dal*jobų šalyje.
Ir prisibelsti prie dal*jobų galima tik per skandalus.
Kitaip jie nesupranta“...
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą