Vokietijos žvalgyba paskelbė su kokiu pretekstu Putinas gali surengti puolimą prieš Baltijos šalis

Maskva gali surengti provokaciją Baltijos šalyse, prisidengdama „rusakalbių gyventojų apsauga“, panašiai kaip Kremliaus operacija aneksavus Krymą 2014 m., pareiškė Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Bruno Kalis, kuris ruošiasi palikti savo postą.

Pasak jo, nekalbama apie didelio masto invaziją su tankų ir bombonešiais – Rusijai pakanka į Estiją nusiųsti „žalius žmogeliukus“, kad jie gintų tariamai rusakalbius mažumas, praneša „Reuters“, cituodama Kalio žodžius. 

Tokiu būdu, jo nuomone, prezidentas Vladimiras Putinas bandys patikrinti NATO ryžtą ginti savo sąjungininkus.

Kalis pareiškė, kad Ukraina Maskvai yra tarpinis etapas kelyje į susidūrimą su aljansu.

„Esame visiškai įsitikinę ir turime žvalgybos įrodymų, kad Ukraina yra tik žingsnis Rusijos kelyje į Vakarus“, – pažymėjo jis. 

BND vadovas mano, kad dalis Rusijos vadovybės netiki, kad aljansas griežtai atsakys į vieno iš savo narių užpuolimą.

„Jie nebetiki, kad NATO penktoji straipsnis veikia. Ir jie norėtų tai patikrinti. 

Jie nori grąžinti NATO į 1990-ųjų pabaigos būseną. Jie nori išmesti Ameriką iš Europos ir pasinaudos visomis priemonėmis, kad tai pasiektų“, – pabrėžė K. Kalis.

Tuo pačiu metu jis mano, kad derėtis su Maskva dabar yra beprasmiška, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakeitė savo pozicijos „dėl agresyvaus požiūrio į šios problemos sprendimą“.

2014 m., užgrobus Krymą, Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų perėmė kontrolę į svarbiausius pusiasalio objektus, juos pradėjo vadinti „žaliaisiais žmogeliukais“ arba „mandagiais žmonėmis“.

Anksčiau Estijos valdžia Rusiją vadino pagrindine karine grėsme. 

„Rusija yra ir bus didžiausia grėsmė Estijos saugumui. Karas Ukrainoje sumažino jos puolamąjį pajėgumą, bet, pagal įvairius vertinimus, ji galės jį atkurti per dvejus trejus metus.

Turime būti pasirengę ir padaryti, kad užpuolimas Estijai kainuotų kuo daugiau“, – pabrėžė gynybos vicekanclerio patarėjas Kaido Tītus.

2025 m. balandžio mėn. tapo žinoma, kad Estija ketina atidaryti karinę bazę Narvoje, siekdama sustiprinti sienos su Rusija apsaugą. 

Ten bus dislokuota daugiau nei 200 Estijos karių ir sąjungininkų padaliniai. 

2024 m. rugsėjį Estijos valdžia taip pat įkūrė prie Rusijos sienos karinę bazę Reedo, skirtą 1000 žmonių. 

Objektas bus naudojamas kaip „susirinkimo vieta“ pagal NATO gynybos planus.

Be to, šiais metais šalis pradės statyti gynybinę liniją iš 600 gynybinių įrenginių palei pasienio teritoriją.

Iki rudens bus sukurta pirmoji linija iš 14 bunkerių šiaurės rytų Estijoje, o dar keturi bunkeriai bus dislokuoti pietryčių teritorijose.

 

Šaltinis: THE MOSCOW TIMES

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder