Dėkoju, gerbiamas Generalini Sekretoriau, gerbiamieji dalyviai!
Sveikinu jus iš Kijevo – mūsų sostinės, kuri jau mėnesį kovoja, kaip ir visa mūsų valstybė.
Taip, tai tiesa – mes nesame Aljanse. Nesame galingiausiame pasaulio gynybiniame susivienijime.
Nesame viena iš 30 valstybių, po bendru apsaugos skėčiu. Po 5 straipsnio skėčiu. Atrodo, kad mes esame „pilkojoje zonoje“.
Tarp Vakarų ir Rusijos. Tačiau giname visas su jumis bendras vertybes. Ir mes esame – šviesūs žmonės! Ir mes visas šias vertybes mes giname jau mėnesį!
Didvyriško pasipriešinimo mėnesį, juodžiausių kančių mėnesį.
Nebaudžiamo taikios valstybės griovimo mėnesį, o kartu su ja ir visuotinio saugumo architektūros naikinimo mėnesį. Tai vyksta – viso pasaulio akivaizdoje.
Per dešimtmečius Rusija sukaupė nemažus išteklius, karinius išteklius, darbo jėgą ir įrangą, bombas, raketas.
Jie įdėjo beprotiškus pinigus į mirtį, kol pasaulis investavo į gyvenimą. Bet Ukraina laikosi drąsiai!
Tūkstančių gyvybių kaina. Sugriautų miestų kaina. Apie dešimties milijonų pabėgėliu kaina.
Trys su puse jų jau yra jūsų teritorijose, NATO šalių teritorijose. Esu dėkingas už šių žmonių palaikymą. O žmonės, deja, ir toliau palieka savo namus.
Jie bėga nuo teroro, kurį neša įsibrovėliai.
Pirmosios invazijos valandos pasireiškė žiauriausiomis raketų atakomis. Karo mėnesį Rusija į mūsų miestus paleido per tūkstantį įvairių raketų. Surengė šimtus oro antskrydžių.
Dar vasario 24 dieną kreipiausi į jus su visiškai suprantamu, logišku prašymu – padėti uždaryti mūsų dangų.
Bet kokiu formatu. Apsaugoti mūsų žmones nuo Rusijos bombų ir raketų.
Aiškaus atsakymo neišgirdome. Ukraina neturi galingų priešraketinių ginklų, ji turi žymiai mažesnę aviaciją nei Rusija. Todėl jų pranašumas danguje yra lyg masinio naikinimo ginklo naudojimas.
O pasekmes matote šiandien – kiek žmonių žuvo, kiek taikių miestų sugriauta.
Ukrainos kariuomenė jau mėnesį priešinasi nelygiomis sąlygomis! Ir aš jau mėnesį kartoju vis tą patį.
Kad galėtumėme išgelbėti žmones ir mūsų miestus, Ukrainai būtina karinė pagalba – be apribojimų.
Nes be apribojimų, Rusija prieš mus naudoja visą savo arsenalą. Naikina viską, kas gyva.
Bet kokius objektus – nuo gyvenamųjų pastatų iki bažnyčių, nuo maisto sandėlių iki universitetų, nuo tiltų iki ligoninių.
Ukraina jau kreipėsi į jus dėl lėktuvų. Kad mes neprarastume tiek žmonių. Ir jūs turite tūkstančius kovinių lėktuvų! Tačiau mums kol kas nedavėte nė vieno.
Mes kreipėmės į jus dėl tankų. Kad galėtume atblokuoti savo miestus, kurie dabar žūsta – Mariupolis, Berdianskas, Melitopolis ir kiti.
Miestai, kuriuose Rusija laiko įkaitais šimtus tūkstančių žmonių ir dirbtinai sukelia badą – nei vandens, nei maisto, nei nieko.
Jūs turite mažiausiai 20 tūkstančių tankų!
Ukraina prašė nuošimčio, vieno nuošimčio nuo visų jūsų tankų! Duoti arba parduoti mums. Bet aiškaus atsakymo dar neturime… Baisiausia karo metu – neturėti aiškių atsakymų į pagalbos prašymus.
Ukraina niekada nenorėjo šio karo. Ir ji nenori kovoti metų metus. Mes tiesiog norime išgelbėti savo žmones.
Mes norime išgyventi! Tiesiog išgyventi!
Kaip ir bet kuri tauta, mes turime šią teisę. Teisę į gyvenimą. Teisę į šį vieną nuošimtį.
Ir aš nekaltinu NATO – noriu būti teisingai suprastas. Tai ne jūsų kaltė. Ne jūsų raketos, ne jūsų bombos griauna mūsų miestus.
Šį rytą, beje, buvo fosforo bombos. Rusiškos fosforo bombos. Vėl buvo nužudyti suaugusieji ir vėl buvo nužudyti vaikai.
Aš tiesiog noriu, kad jūs žinotumėte, jog Aljansas vis dar gali užkirsti kelią ukrainiečiams žutims nuo Rusijos smūgių, nuo rusiškosios okupacijos, suteikdamas mums visus reikalingus ginklus.
Taip, mes nesame Aljanse. Ir aš dėl to pretenzijų neteikiu.
Tačiau ukrainiečiai niekada nemanė, kad Aljansas ir Aljanso valstybės skiriasi.
Kad gyvybės ir mirties klausimais jūs galite būti stiprūs pavieniui, o štai kartu – ne. Kad ir NATO gali bijoti Rusijos veiksmų.
Esu tikras, kad jūs jau suprantate, kad Rusija negalvoja sustoti Ukrainoje. Negalvoja ir nesustos. Ji nori eiti toliau. Prieš rytines NATO nares. Baltijos šalis, Lenkija – tai tikrai.
Ar tada NATO nustos galvoti apie tai, nerimauti, kaip Rusija reaguos? Kas gali būti tuo tikras? Ir ar jūs esate tikri tuo, kad 5-tas straipsnis gali suveikti?
„Budapeštas“ mums jau nesuveikė. Mūsų Budapešto memorandumas. Nesuveikė dėl taikos Ukrainoje.
Ir aš jums pasakysiu nuoširdžiai – ir šiandien „Budapeštas“ neužtikrina taikos Ukrainoje.
Taip, mes sulaukiame pagalbos iš atskirų Aljanso narių. As už tai labai dekingas. Visi ukrainiečiai už tai nuoširdžiai dėkingi.
Kiekvienam iš jūsų, kurie duodate tai, ką turite, palaikydami mus.
Bet kaip su Aljansu? 5 straipsnio klausimas yra esminis. Tiesiog noriu, kad žinotumėte, ką apie tai galvojame mes. Ir nuoširdžiai linkiu, kad mes klystume vertindami ir abejodami.
O kad taip ir būtų – kad tikrai turėtumėte labai stiprų Aljansą. Ir jei mes klystame, tai pasaulis saugus.
Bet jei neklystame nors vienu nuošimčius, tai aš prašau peržiūrėti savo požiūrį. Jūsų pačių vertinimus. Ir išties pasirūpinti saugumu, saugumu Europoje, o tai reiškia, ir pasaulyje.
Jūs galite mums duoti vieną nuošimtį visų savo lėktuvų. Vieną nuošimtį visų savo tankų. Vieną nuošimtį!
Mes negalime jo tiesiog nusipirkti. Tokie tiekimai tiesiogiai priklauso tik nuo NATO sprendimo, beje, nuo politinių sprendimų.
Salvinės ugnies sistemos MLRS. Priešlaivinė ginkluotė. Oro erdvės gynybos priemonės. Ar įmanoma tokiame kare išgyventi be šito?
Taigi, kai visa tai pagaliau turėsime, tai suteiks mums, kaip ir jums, šimtaprocentinį saugumą. O mums reikia vieno. Ir vienintelio dalyko, ko aš iš jūsų reikalauju… Po tokio karo mėnesio.
Tai prašymas mūsų karių labui. Po tokio karo prieš Rusiją…
Prašau, daugiau niekada, niekada daugiau nesakykite mums, kad mūsų kariuomenė neatitinka NATO standartų.
Mes parodėme, ką gali mūsų standartai. Ir kiek mes galime duoti bendram saugumui Europoje ir pasaulyje.
Kiek daug mes galime padaryti, apsisaugodami nuo agresijos viską, ką vertiname mes, ką vertinate jūs.
Tačiau NATO dar turi parodyti, ką Aljansas gali padaryti, kad išgelbėtų žmones.
Parodyti, kad tai išties yra galingiausia gynybinė sąjunga pasaulyje. Ir pasaulis laukia. Ir Ukraina labai laukia. Laukiam tikrų veiksmų.
Tikros saugumo garantijos. Iš tų, kurių žodžiu verta pasitikėti. Ir kieno veiksmai gali išsaugoti taiką.
Išties. Visi pasiūlymai – ant stalo. Mūsų poreikiai – ant stalo. Taika mums reikalinga nedelsiant.
Atsakymai priklauso tik nuo jūsų. Dėkoju tiems, kurie mums padeda! Dėkoju jums!
Slava Ukraini!
Iš ukrainiečių kalbos išvertė Jonas Vaiškūnas
Taip pat skaitykite
