Kasmet į krantą visame pasaulyje išplaunamos Žemės vandenynuose gyvenančių keistų būtybių liekanos.
Kartais mokslininkai, radę tokius radinius, atskleidžia kai kurių sunkiausiai pasiekiamų ir paslaptingiausių Žemės būtybių gyvenimo paslaptis.
2022 m. įvairių šalių pakrantėse taip pat buvo pastebėta nemažai nuostabių negyvų jūros gyvūnų.
Nuo baltųjų banginių ir milžiniškų kalmarų iki mažyčių pingvinų ir medūzų - "Live Science" pateikia keisčiausių 2022 m. į krantą išplaukusių būtybių dešimtuką.
Baltasis kuprotasis banginis
/ Nuotrauka: Live Science
Australijos gyventoja Viktorijos valstijoje esančiame paplūdimyje rado 10 m ilgio kuprotojo banginio kūną. Jūros gyvūnas buvo grynai baltas, labiau panašus į marmurinę statulą nei į negyvą banginį.
Paaiškėjo, kad negyvas banginis buvo patelė, tačiau mokslininkai mano, kad ji nebuvo albinosė, t. y. nesirgo genetine liga, dėl kurios negaminamas odos spalvą lemiantis pigmentas.
Tiesa ta, kad ant lavono rasta tamsios odos dėmių.
Mokslininkai padarė išvadą, kad ši banginio patelė sirgo kita genetine liga - leukemija.
Ši liga panaši į albinizmą, ir kai gyvūnas serga šia liga, jis nepraranda visos odos spalvos, bet atsiranda pavienių tamsių dėmių.
Ekspertai taip pat iškėlė prielaidą, kad didžioji dalis išorinės banginio odos galėjo nukristi vandenyno paviršiuje vykstant irimui, o po ja atsidūrė šviesesnė odos dalis.
Nepakankamai suvalgytas milžiniškas kalmaras
Nuotrauka: Live Science
Vienas iš sunkiausiai pasiekiamų ir įspūdingiausių jūros padarų yra milžiniškas kalmaras.
Jo lavoną aptiko grupė Naujosios Zelandijos gyventojų.
Juos ypač nustebino tai, kad kalmaro čiuptuvai buvo iš dalies suvalgyti. Didžiulis galvakojis moliuskas buvo keturių metrų ilgio.
Vienas iš sunkiausiai pasiekiamų ir įspūdingiausių jūros gyvių - milžiniški kalmarai.
Ekspertai mano, kad kalmaro čiuptuvai buvo pažeisti ne dėl susidūrimo su kita vandenyno būtybe gylyje, bet juos apgraužė arčiau paviršiaus esantys plėšrūnai.
Milžiniški kalmarai į krantą iškraunami itin retai, tačiau šiame Naujosios Zelandijos regione per pastaruosius 30 metų į krantą buvo išplauti mažiausiai šeši tokie galvakojų moliuskai.
Banginio skrandis
Nuotrauka: Live Science
Anglijos Kornvalio paplūdimyje vietos gyventojas rado kažką "svetimo", o tas "kažkas" pasirodė esąs banginio žarnų krūva ir skrandis.
Atrodė, kad dumbliais apaugęs gabalas yra vientisas, be matomų įtrūkimų ir aštraus puvimo kvapo.
Į įvykio vietą atvykę mokslininkai iš karto nustatė, kad šis "svetimkūnis" yra banginio skrandis su žarnomis.
Kol kas tikrai žinoma, kad tai buvo didelis banginis, tačiau koks - neaišku.
Ekspertai mano, kad tai gali būti kuprotojo banginio, kašaloto arba banginio su galva, kuris anksčiau buvo delikatesas - gyvūnų skerdiena vandenyne, liekanos.
Šimtai mažyčių pingvinų
Nuotrauka: Live Science
Naujojoje Zelandijoje į krantą paslaptingai išplauta daugiau kaip 500 mažiausių pasaulyje pingvinų.
Tubife rūšies paukščiai vadinami mažaisiais pingvinais ir yra 30-40 cm ūgio.
Mokslininkai ne iš karto suprato, kas pražudė šiuos paukščius, tačiau pastebėjo, kad dauguma žuvusių pingvinų buvo per mažo svorio.
Labiausiai tikėtina priežastimi mokslininkai įvardijo dėl klimato kaitos kylančią vandenyno paviršiaus temperatūrą.
Tai privertė plėšriuosius paukščius nuplaukti į gilesnius ir šaltesnius vandenis, kur pingvinai nebegalėjo jų pasiekti.
Dėl to jie neteko beveik visų riebalų ir mirė iš bado arba nuo hipotermijos.
Ryklio persileidimas
Nuotrauka: Live Science
Šiais metais Anglijos pietuose į krantą išplautas ryklio jauniklio kūnas, kuris, kaip nusprendė mokslininkai, buvo išnešiotas.
Jauniklis priklauso paprastųjų lapių ryklių rūšiai ir yra apie 90 cm ilgio, t. y. šiek tiek trumpesnis už vidutinį šios rūšies naujagimių ryklių kūno ilgį.
Mokslininkai nustatė, kad tai buvo moteriškos lyties kūdikis.
Tačiau mokslininkai mano, kad tai buvo ne tik persileidimas, bet ir tai, kad motina ryklys atsikratė šio kūdikio dėl "aborto".
Spontanišką ryklių abortą gali sukelti stresas ir jis yra dažnesnis, nei mokslininkai manė anksčiau.
Ekspertai mano, kad ryklio motiną galėjo pagauti žvejai ir atsikratyti jauniklio.
Paprastieji lapių rykliai gana dažni Jungtinės Karalystės vandenyse, tačiau labai reti, nes gyvena giliai po vandeniu.
Suaugėliai gali užaugti iki 6 metrų ilgio.
Paslaptingasis banginis su snapu
Nuotrauka: Live Science
Kalifornijos (JAV) paplūdimyje buvo išmesta paslaptingojo banginio su snapu skerdena, o ant jo snukio pastebėtos neįprastos žaizdos ir įbrėžimai visame kūne. Į delfiną panašus banginis buvo beveik penkių metrų ilgio.
Mokslininkai teigia, kad mūsų planetoje gyvena apie dvi dešimtys banginių rūšių, tačiau tik kelios iš jų yra tinkamai ištirtos.
Todėl kol kas tiksliai nežinoma, kokiai rūšiai priklausė šis gyvūnas.
Ant lavono matomi sužalojimai, tikėtina, kad banginis juos patyrė susidūręs su laivu ar didele valtimi.
Tūkstančiai neįprastų medūzų
Nuotrauka: Live Science
Šiaurės Karolinoje (JAV) į krantą išplauta tūkstančiai rutulio formos medūzų, vadinamųjų patrankos kamuolio medūzų (Stomolophus meleagris).
Šios medūzos savo forma ir dydžiu panašios į tikrus patrankų sviedinius, vidutiniškai sveria apie 450 gramų, o jų skersmuo siekia apie 24 cm.
Ši rūšis yra viena iš labiausiai paplitusių medūzų rūšių šiame JAV regione.
Kalmaras didžiulėmis akimis
Nuotrauka: Live Science
Pietų Afrikoje į krantą išplauta milžiniško kalmaro su 30 cm skersmens akimis skerdena. Galvakojis buvo daugiau nei 4 m ilgio.
Mokslininkai tiksliai nežino, kaip šis kalmaras žuvo, tačiau gali būti, kad ieškodamas maisto jis įstrigo seklumoje.
Tai buvo antrasis milžiniško kalmaro lavonas šiame regione, kuris šiais metais taip pat išplautas į krantą.
Šis kalmaras buvo 3,5 metro ilgio.
Kol kas neaišku, ar yra ryšys tarp šių dviejų jūros gyvių žūties.
100 metų senumo Grenlandijos ryklys
Nuotrauka: Live Science
Anglijos pakrantėje rastas labai reto Grenlandijos ryklio kūnas. Jis buvo 4 metrų ilgio ir svėrė beveik 300 kg.
Grenlandijos rykliai gyvena tiek Arkties, tiek Atlanto vandenyne ir yra laikomi vienais ilgiausiai gyvenančių gyvūnų pasaulyje. Jie gali gyventi iki 270 metų.
Įdomu tai, kad šie rykliai visiškai subręsta tik sulaukę 150 metų.
Todėl mokslininkai, ištyrę ryklio lavoną, padarė išvadą, kad jam buvo apie 100 metų.
Vėliau mokslininkai nustatė šio ryklio mirties priežastį: jie aptiko galvos ir nugaros smegenis dengiančių apsauginių membranų uždegimą, kuris tikriausiai ir pražudė ryklį.
Sunkiausia kaulinė žuvis Žemėje
Nuotrauka: Live Science
Azorų salose aptikta milžiniško negyvo mėnuleigio skerdena. Paaiškėjo, kad ši žuvis yra sunkiausia kada nors Žemėje užfiksuota kaulinė žuvis.
Mėnuleigio lavonas nebuvo išplautas į krantą, jis buvo rastas vandenyno paviršiuje.
Ši žuvis buvo 3,6 m pločio ir 3,5 m ilgio.
Mokslininkai nustatė, kad žuvis sveria beveik 3 tonas.
Ankstesnis rekordas priklausė tai pačiai žuviai, kuri buvo sugauta Japonijoje 1996 m. ir svėrė 2,3 tonos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą