Analizė: Ko Šiaurės Korėja išmoko iš Ukrainos: Ką išmokome iš Šiaurės Korėjos?

Jei Šiaurės Korėja ieškojo dar vienos dingsties tęsti savo branduolinių ginklų programą, ji ją rado Rusijos invazijoje į Ukrainą, - skelbia CNN..

Tai, kad vieną iš nedaugelio šalių, savanoriškai atsisakiusių branduolinio arsenalo, dabar puola ta pati šalis, kuriai ji atidavė savo kovines galvutes, Pchenjanui nė motais.

Analitikai teigia, kad Maskvos veiksmai iš tikrųjų suteikė vienišai Azijos valstybei tobulą dingstį, kurioje ji gali sustiprinti savo programą.

Šiaurės Korėja ne tik pasinaudos sunkiu Ukrainos likimu, kad sustiprintų savo pasakojimą, jog jai reikia branduolinių ginklų, kad užtikrintų savo išlikimą, bet ir lyderis Kim Jong Unas gali suprasti, kad, visiems stebint karą Europoje, jis gali išsisukti nuo atsakomybės labiau nei bet kada anksčiau.

Dėl Ukrainos susiskaldžiusi tarptautinė bendruomenė greičiausiai nebus linkusi imtis sankcijų ir vieningai pasmerkti neseniai atliktą Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos bandymą vis dar nepavyksta.

Organizatorių nuotr.

Be to, rusiškos naftos ir dujų boikotas gali net atverti duris Pchenjano ir Maskvos - ideologinių sąjungininkių, kurių draugystė tęsiasi nuo 1950 m. Korėjos karo, - susitarimams dėl mažesnių energijos kainų.

Blogiausiu atveju ekspertai net svarsto, ar tai nėra kažkada neįsivaizduojamos įvykių grandinės pradžia, kuri gali baigtis grįžimu prie Korėjos konflikto, galbūt net Šiaurės Korėjos įsiveržimu į Pietų Korėją, nors dauguma mano, kad tai labai mažai tikėtina.

Kaip teigia profesorius Andrejus Lankovas, Šiaurės Korėjos pamoka, kurią ji išmoko iš Rusijos karo Ukrainoje, yra paprasta:

"Niekada, niekada neatsisakykite savo branduolinių ginklų".

Organizatorių nuotr.

Branduolinės pamokos: nuo Ukrainos iki Sadamo ir Kadafio

Maskvos invazija į kaimyninę šalį sustiprino žinią, kuri Pchenjano galvoje skamba jau kelis dešimtmečius, sakė Lankovas.

Kai Ukraina priklausė SSRS, joje buvo tūkstančiai branduolinių galvučių. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. ji savanoriškai perdavė jas Rusijai, kaip dalį 1994 m. susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste ir Rusija, kuriuo turėjo būti užtikrintas Ukrainos saugumas, vadinamojo Budapešto memorandumo.

Dabar Ukrainą žiauriai puola ta pati šalis, kuri pasirašė susitarimą, kad apsaugotų savo suverenitetą, ir kuri dabar, norėdama perspėti Vakarus dėl intervencijos, nuolat remiasi savo branduoliniu arsenalu.

Ar Maskva būtų įsiveržusi, jei Ukraina būtų išsaugojusi savo kovines galvutes?

Dauguma ekspertų, o greičiausiai ir Pchenjanas, mano, kad ne.

"Dabar (Šiaurės Korėja) gavo dar vieną (šios pamokos) patvirtinimą po Irako, po Libijos", - sakė V. Lankovas.

Organizatorių nuotr.

Pchenjanas nuolat remiasi buvusių Irako ir Libijos vadovų Sadamo Huseino ir Moamaro Kadafio patirtimi, kad pateisintų savo branduolinę programą tiek savo žmonėms, tiek pasauliui.

Abu stiprūs lyderiai neteko valdžios - ir galiausiai savo gyvybių - po to, kai jų pačių branduolinės ambicijos buvo sustabdytos.

Rusijos invazija sustiprins šį pasakojimą, tačiau tai gali turėti "labai neigiamą poveikį" Šiaurės Korėjos stipruolio lyderio sąmonei, teigia Lee Sang-hyunas, Sedžiongo instituto prezidentas ir vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Jis sako, kad Kimas greičiausiai atsakys tik vienu būdu: "dar labiau užsikrės savo branduoliniais ginklais ir raketų pajėgumais".

Organizatorių nuotr.

Pchenjano "carte blanche

Dar prieš invaziją Šiaurės Korėja rodė ženklų, kad didina savo branduolines ambicijas.

Šeštadienį ji surengė 14-ąjį šiais metais raketų paleidimą - 2020 m. ji atliko tik keturis bandymus, o 2021 m. - aštuonis.

Manoma, kad viena iš šiemet išbandytų raketų buvo ICBM (tarpžemyninė balistinė raketa), kuri, kaip manoma, gali pataikyti į JAV žemyninę dalį.

Tai buvo pirmasis ICBM bandymas nuo 2017 m.

Balandžio 25 d. per karinį paradą Kimas aiškiai pareiškė ketinantis visu greičiu tęsti savo branduolinę programą.

O komercinių palydovų nuotraukos rodo, kad Pchenjanas bando atkurti prieigą prie savo požeminio bandymų poligono Punggye-ri, teigia Pietų Korėjos pareigūnai ir analitiniai centrai.

JAV pareigūnai CNN sakė, kad Šiaurės Korėja gali būti pasirengusi atnaujinti branduolinius bandymus dar šį mėnesį.

"Vakarų atsakas prieš Rusiją turi įdomių, galbūt nenumatytų pasekmių, ypač dėl to, kad Rusija buvo visiškai izoliuota nuo pasaulio ekonomikos ir patyrė didžiulį sankcijų spaudimą.

Manau, kad ji turi labai mažai paskatų taikyti sankcijas Šiaurės Korėjai", - sakė Ankitas Panda (Ankit Panda), Karnegio tarptautinės taikos fondo Branduolinės politikos programos vyresnysis bendradarbis.

Organizatorių nuotr.

Aiškus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių - Rusijos ir Kinijos iš vienos pusės, Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos iš kitos - susiskaldymas reiškia, kad bet koks vieningas sprendimas nubausti Šiaurės Korėją yra neįmanomas.

"Visiškai aišku, kad Kinija ir Rusija blokuos papildomas sankcijas, ir, atvirai kalbant, ne visai aišku, ką dar galima nubausti", - sakė J. Lankovas.

Net ir septintasis branduolinis bandymas gali neišprovokuoti įprastos neigiamos Pekino reakcijos: "Kinija nebus pakankamai patenkinta branduoliniais bandymais, bet jie tai nurims", - sakė V. Lankovas.

Organizatorių nuotr.

Pinigų išgryninimas su senu draugu

Jei ką, Šiaurės Korėja gali net gauti finansinės naudos, nes kitos šalys boikotuos Rusijos naftą ir dujas.

Pinigų stokojanti šalis mielai sutiktų turėti reikalų su Rusija, kurios nebevaržo JAV vadovaujamos sankcijos Šiaurės Korėjai.

"Manau, kad Rusija teiks Šiaurės Korėjai didesnę ekonominę ir energetinę paramą", - sakė Briuselio Vrije universiteto Europos studijų instituto (Vrije Universiteit Brussel) KF-VUB Korėjos katedros vedėjas Ramonas Pacheco Pardo.

"Nafta ir dujos, be abejo, bet tai gali būti ir maistas... trąšos, tai gali būti visų rūšių ekonominė pagalba, kurios nori Šiaurės Korėja."

Tai, kad Pchenjanas naujoje pasaulio tvarkoje stotų Maskvos pusėn, nestebina.

Abiejų šalių santykiai užsimezgė per 1950-1953 m. Korėjos karą, o dešimtmečius jas siejo bendra komunistinė ideologija.

Organizatorių nuotr.

Buvusi Sovietų Sąjunga buvo pagrindinė Šiaurės Korėjos rėmėja, finansiškai palaikiusi Kimų režimą.

Nors dabar ši užduotis perduota Kinijai, tačiau Rusijai sugrįžus prie stipraus prezidento Vladimiro Putino valdymo, santykiai įgavo naują atspalvį.

"(Pchenjanas) buvo tarsi nusivylęs demokratine ir liberalia arba pusiau demokratine, pusiau liberalia Rusija, kuri egzistavo anksčiau, ir jie iš esmės pasveikino Vladimirą Putiną kaip lyderį, kuris nukreipia šalį teisinga linkme", - sakė V. Lankovas.

Kimo trumpalaikis šokis su JAV - trys susitikimai su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, kurie galiausiai davė nedaug naudos - tik priminė, kad jo natūralesni ir pelningesni ištikimybės ryšiai tebėra su Kinija ir Rusija.

Pchenjanas savo ruožtu aiškiai nurodė, kam priskiria kaltę dėl karo Ukrainoje.

"Pagrindinė Ukrainos krizės priežastis visiškai glūdi hegemoniškoje JAV ir Vakarų politikoje, kurios mėgaujasi aukštomis rankomis ir savivale kitų šalių atžvilgiu", - pareiškė jo Užsienio reikalų ministerija.

Organizatorių nuotr.

Ar Šiaurės Korėja įsiveržtų į Pietų Korėją?

Po Rusijos invazijos Šiaurės Korėjos retorika Pietų Korėjos atžvilgiu pasikeitė.

Praėjusį mėnesį Kimo sesuo Kim Yo Jong perspėjo, kad jei Pietų Korėja kariniu būdu susidurs su Šiaurės Korėja, jos kariuomenės laukia "apgailėtinas likimas, kurio nedaug trūksta iki visiško sunaikinimo ir sugriovimo".

Pchenjano grasinimai nėra naujiena - vienas JAV pareigūnas kartą apibūdino, kad Šiaurės Korėjos viešas įžeidinėjimas yra tarsi "garbės ženklas".

Nauja yra tai, kad po invazijos tokie ekspertai kaip Lankovas klausia, ar Šiaurės Korėja vėl svarstytų galimybę įsiveržti į Pietus - praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po 1950 m. invazijos, kuri sukėlė Korėjos karą.

Šis klausimas daugelį metų buvo atmestas. Dauguma ekspertų vis dar mano, kad pokyčiai yra nereikšmingi, tačiau faktas, kad apie tai apskritai kalbama, yra vertas dėmesio.

"Šiaurės korėjiečiai tikriausiai vėl svajoja apie tai, į ką (jie) anksčiau žiūrėjo rimtai, bet pastaraisiais dešimtmečiais beveik pamiršo. Tai - Pietų užkariavimas", - sakė J. Lankovas.

Kol kas ši idėja atrodo išgalvota. Tačiau ateitis - kitas klausimas.

"Galbūt, tik galbūt, 2045 ar 2055 m. Amerikos prezidentas nerizikuos San Francisku, kad išgelbėtų Seulą", - sakė Lankovas. "

(Tuo metu) Šiaurės Korėja galėtų panaudoti galbūt branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, kad (išgąsdintų) amerikiečius, kad šantažuotų amerikiečius ir išstumtų juos iš konflikto."

Organizatorių nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder