Švietimo sekretorė Bridget Phillipson pranešime parlamentarams apie būsimus pokyčius. Didžiausias mokestis už mokslą Anglijoje 2012 m. padidėjo tris kartus iki 9 tūkst. svarų sterlingų ir nuo to laiko pakilo tik vieną kartą – iki 9250 svarų 2017 m.
Universitetai kreipėsi į Vyriausybę, kad ši padėtų finansuoti studijas. Anglijos reguliuotojas – Studentų biuras – perspėjo, kad 40 % universitetų šiais mokslo metais prognozavo deficitą.
Dar liepą Phillipson pareiškė, kad universitetai turėtų „tvarkyti savo biudžetus“, ragindama Vyriausybę gelbėti sunkumų patiriančias institucijas. JK universitetai pasiūlė, kad mokesčiai už mokslą turėtų padidėti iki 12500 svarų per metus, kad būtų tinkamai padengtos mokymo išlaidos.
Tačiau jie taip pat pripažino, kad prašyti tokios sumos atrodytų „neįmanoma“. 2012 m. Anglijoje patrigubinti mokesčiai už mokslą sukėlė didelius protestus.
Nuo 2017 metų spalio padidinimo kainos už mokslą buvo įšaldytos iki 2025 m., o po to jos padidėtų atsižvelgiant į infliacijos matą, vadinamą RPIX.
Didesni mokesčiai už mokslą reikš, kad studentai turės daugiau skolintis, kad galėtų įstoti į universitetą, o išeis turėdami daugiau skolų. Dauguma studentų už universitetą moka per studentų paskolas.
Paskolas dalija „Student Finance England“, o studentai niekada nemato tų pinigų, nes jie mokami tiesiogiai jų universitetams. Studentai taip pat gali gauti pagalbos su kasdienėmis pragyvenimo išlaidomis, naudodamiesi išlaikymo paskolomis.
Jos mokamos į studentų banko sąskaitas dalimis. Pastaraisiais metais jų padaugėjo grynaisiais pinigais, tačiau jų tikroji vertė neatsiliko nuo didėjančių pragyvenimo išlaidų.
Tiek mokestis už mokslą, tiek išlaikymo paskolos turi būti grąžintos. Išlaikymo dotacijos, kurios buvo negrąžintinos, buvo panaikintos 2016 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą