Žurnalistas, tiriamasis projektas „Sistema“ Andrej Soshnikov, transliacijoje 24 kanale paaiškino, kad Lavrovo nebuvimas posėdyje nėra lemiamas. Tuo pačiu metu jo pašalinimas iš tarptautinių delegacijų gali liudyti apie vidaus jėgų pusiausvyros pasikeitimą ir tai, kad Putinas laikinai „pašalina“ senus žaidėjus iš scenos.
Lavrovo nebuvimas delegacijose
Sergejus Lavrovas, kuris daugiau nei 20 metų vadovauja Rusijos užsienio reikalų ministerijai, pirmą kartą negavo teisės atstovauti šaliai dviejuose tarptautiniuose viršūnių susitikimuose. Pagal protokolą, būtent užsienio reikalų ministras turi vadovauti tokioms delegacijoms, todėl šis pokytis tapo pastebimu signalu diplomatiniuose sluoksniuose. Tai rodo galimą vaidmenų persvarstymą Kremliaus vertikalėje.
Tai, kad Lavrovas ne vadovaus dviem Rusijos delegacijoms artėjančiuose viršūnių susitikimuose, yra tikrai svarbu. Ministras pagal statusą turi atstovauti šaliai tokiuose renginiuose, – pažymėjo žurnalistas.
Tokie kadriniai sprendimai gali rodyti laipsnišką valdžios konfigūracijos pokytį. Kremlius gali ruoštis pakeisti ministrą, kuris tapo agresyvios Rusijos diplomatijos simboliu ir prarado veiksmingumą tarptautiniuose santykiuose.
Ar nebuvimas Saugumo taryboje rodo konfliktą su Putinu?
Kremlius užtikrina, kad Sergejaus Lavrovo nebuvimas paskutiniajame Saugumo tarybos posėdyje neturi politinio poteksto. Rusijos pareigūnai dažnai praleidžia tokius susitikimus dėl komandiruočių ar atostogų, ir tai ne visada reiškia nepageidaujamą padėtį. Pačiame Saugumo taryboje dažnai aptariami techniniai ar antraeiliai klausimai, kuriems nereikia visų nuolatinių narių dalyvavimo.
Saugumo tarybos posėdžiuose dažnai dalyvauja tik du trečdaliai narių, todėl vieno iš ministrų nebuvimas yra įprasta praktika, – paaiškino S. Sošnikovas.
Reikėtų atkreipti dėmesį ne į formalų dalyvavimą susitikimuose, o į realią įtaką sprendimų priėmimo sistemoje. Būtent pozicijų praradimas delegacijose, o ne vieno posėdžio praleidimas, yra labiau iškalbingas Kremliaus santykių pokyčių požymis.
Sergejus Lavrovas lieka vienu iš seniausių Rusijos vyriausybės atstovų. Per daugiau nei du dešimtmečius jis pavertė Užsienio reikalų ministeriją iš santykinai diplomatinės institucijos į pagrindinį agresyvios Maskvos politikos instrumentą. Tačiau dabar Kremlius gali ieškoti naujų veidų, kad pakeistų retoriką ir parodytų pasirengimą „lankstiems“ deryboms su užsieniu.
Galbūt dabar Kremlius tiesiog keičia kortas. Lavrovas, kaip griežtas derybininkas, laikinai atidedamas į šalį, kad jį pakeistų žmonės, neturintys konfliktinių diplomatų reputacijos, – pažymėjo Sošnikovas.
Rusijos vyriausybėje periodiškai vyksta pertvarkymai, o pagrindinis asmuo, Putinas, lieka nepakitęs.
Ministrai ateina ir išeina, ir, atrodo, atėjo momentas, kai pokyčių gali patirti ir Lavrovas.
Tokie procesai rodo, kad netgi prezidentui artimi pareigūnai neturi stabilių garantijų. Kremlius išlaiko sistemą, kurioje bet kas gali būti nušalintas, vos tik nustoja būti naudingas jos politiniams tikslams.
Kaip gali žlugti Putino režimas?
Amerikiečių profesorius Scottas Lukas mano, kad Vladimiro Putino režimo žlugimas gali įvykti ne dėl karinės nesėkmės, o dėl vidaus krizės Rusijoje. Jis numato du scenarijus: ekonominę eroziją arba priverstinį pasitraukimą iš karo Ukrainoje.
Tuo pačiu metu, jo nuomone, kol kas Putinas išlaiko kontrolę, nes opozicija yra faktiškai sunaikinta, o perversmas atrodo mažai tikėtinas. Lukas pažymėjo, kad Kremliaus ateitis priklauso nuo artimiausių mėnesių įvykių. Jei Putinas sugebės parodyti bent kokią nors sėkmę fronte, jo valdžia sustiprės. Jei situacija pablogės, ekonomika smuks, o karo nuostoliai didės, režimas gali susvyruoti.
Tuo pačiu metu, pagal „The Wall Street Journal“ duomenis, dabartinis karas Putinui yra ne tik kova dėl teritorijų, bet ir bandymas perrašyti istoriją. Jis siekia grąžinti Rusijai didžiosios valstybės statusą ir panaikinti Šaltojo karo rezultatus. Ekspertai mano, kad diktatorius mąsto imperinėmis kategorijomis ir bando atkurti kontrolę Ukrainoje kaip pergalės prieš Vakarus simbolį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą