Artėjančio karinio konflikto požymiai vis ryškesni

Baiminamasi, jog Vladimiras Putinas gali bet kada pasirašyti įsakymą pradėti karinę operaciją prieš „Ukrainos provokacijas“. EPA - Eltos nuotr.

FSB vidaus žvalgybos agentūra pranešime nurodė, kad atliko kratas ir tyrimus prieš „106 Ukrainos neonacių jaunimo grupės MKU rėmėjus". FSB nurodė, kad MKU įkūrė Ukrainos pilietis Jegoras Krasnovas, ir teigė, kad jis veikia globojamas Ukrainos saugumo tarnybų.

J.Krasnovas nurodė MKU šalininkams vykdyti teroro aktus ir masines žudynes, tvirtino FSB ir pridūrė, kad per reidus agentai konfiskavo pistoletus, šautuvus, kulkosvaidžius ir ašarines dujas.

Šiemet FSB surengė keletą reidų prieš MKU grupę ir sulaikė apie 60 žmonių, užvakar pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

FSB pranešimas pasirodė po mažiau nei dviejų savaičių, kai saugumo tarnyba pranešė sulaikiusi tris Ukrainos šnipus, tarp jų vieną tariamai planavusį sprogdinimą.

Tuo metu Ukrainos SBU saugumo tarnyba paneigė šį incidentą, sakydama, kad tai suklastotas kaltinimas, hibridinio karo dalis.

Vakar SBU pranešime naujienų agentūrai AFP nurodė, kad naujausias FSB pranešimas yra koordinuotos informacinės kampanijos prieš Ukrainą dalis.

Atskirai vienas Ukrainos teisėsaugos pareigūnas, pageidavęs likti anonimiškas, sakė AFP, kad MKU Ukrainoje egzistuoja, bet nebėra aktyvi.

Pareigūnas teigė, kad 2020 metų sausį J.Krasnovas buvo suimtas, vyksta tyrimas dėl virtinės ginkluotų išpuolių bei pasikėsinimo nužudyti dėl rasinės, tautinės ir religinės netolerancijos.

Nors po J.Krasnovo arešto organizacija sustabdė savo veiklą, neseniai ji pradėjo verbuoti naujus narius, pridūrė pareigūnas.

Nuo 2014-ųjų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, Ukraina yra įvelta į rusenantį konfliktą su prorusiškais separatistais. Rusija prie Ukrainos yra sutelkusi maždaug 100 tūkst. karių, o tai kelia naujų baimių dėl galimos invazijos.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko vakar įspėjo dėl Rusijos invazijos.

„Mes visoje Ukrainoje ruošiamės tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali duoti įsakymą pradėti karą, - teigė jis Vokietijos laikraštyje „Bild" išspausdintame straipsnyje. - Būdamas karys, aš kažkada prisiekiau ginti šalį ir esu dabar pasirengęs kovoti už savo tėvynę."

„Yra įvairių scenarijų, kaip Rusijos kariuomenė gali pulti Ukrainą, turime būti pasiruošę viskam", - akcentavo V.Klyčko.

Dėl grėsmės V.Klyčko skubiai pareikalavo tarptautinės paramos ir karinės pagalbos. „Mes esame europietiška šalis, kuriai labiau nei bet kada reikia Europos paramos", - pabrėžė jis.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Rusijoje įvairūs „valymai" ir kova su užsienio agentais vyksta seniai. Paprastai vidaus publikai tokios represijos pateikiamos kaip būtinybė gintis nuo provokacijų, nes užsienis esą bando išprovokuoti Rusiją rimtam atsakui.

Kad toks atsakas įvyktų, reikalingi rimti kariniai veiksmai, o kol kas Rusija vykdo gana radikalią „prevencinę veiklą" - nuo įvairių proukrainietiškų grupių persekiojimo iki vidaus opozicijos suvaržymų, „Memorial" uždarymo ir kitų kovos su užsienio agentais aspektų.

Pastaruoju metu Rusijos valdžia labai sugriežtino požiūrį į iš užsienio finansuojamas organizacijas, tačiau kiekvienu atveju reikia vertinti atskirai - tam tikrais atvejais pretenzijos toms organizacijoms gali būti visiškai pagrįstos.

Paprastai vidaus agentų persekiojimai rodo, kad artėja kur kas rimtesnis išorinis konfliktas, kartu tai yra atspindys, kad vyksta bendras rusų santykių su Vakarais paaštrėjimas.

Kadangi Maskva mano, jog Vakarai neatsisako planų destabilizuoti vidinę situaciją Rusijoje. O opozicinių organizacijų finansavimas iš užsienio visada buvo vienas pagrindinių tokio destabilizavimo instrumentų.

O bus ar nebus rimtesnis karinis konfliktas, priklausys ne nuo Maskvos, o nuo Vakarų ir pirmiausia Jungtinių Valstijų pozicijos: ar jie norės pasinaudoti Ukraina, prieš iš jos išeinant, ar paliks ramybėje.

Šiuo metu JAV vyksta subtilūs žaidimai tarp vadinamųjų vanagų ir realistų.

Pavyzdžiui, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džekas Salivanas (Jake Sullivan) šneka vienus dalykus, o tada pasirodo valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Viktorija Nuland (Victoria Nuland), kuri Kongrese viską aiškina priešingai...

Žinoma, čia galima įtarti žaidimą „geras policininkas-blogas policininkas", bet yra požymių, kad dabartinėje JAV administracijoje vis ryškesnė nuomonių ir požiūrių takoskyra.

Neseniai pasirodė žinia, kad į Maskvą važiuoja derėtis ne V.Nuland, kuri paprastai kuravo Ukrainos reikalus, o visai kiti žmonės...

Kitaip tariant, tolimesnė konflikto eiga dabar labiausiai priklauso nuo vidinių kovų JAV administracijoje baigties - kuri stovykla nugalės.

Nes ta „giluminė valstybė" Amerikoje yra gana stipri bei įtakinga ir ji gali suorganizuoti bei įvykdyti kažką, į ką Dž.Baidenas tiesiog bus priverstas reaguoti, nepriklausomai nuo savo valios.

Panašiai ir Barako Obamos laikais Džonas Keris (John Kerry) susitardavo su Sergejumi Lavrovu dėl Sirijos, paskui ten prasidėdavo bombardavimai ir cheminės atakos... Greičiausiai Dž.Baidenas apie tai kalbėjosi ir su V.Putinu...

Pas mus kartais sakoma, kad ukrainiečių kariuomenė dabar sustiprėjusi ir rusai tikrai nesiryš pulti, jie bijos, kad bus daug aukų ir pan...

Manau, tai yra visiškai klaidingas požiūris: aiškiau, nei pasakė rusai, pasakyti jau negalima - jeigu bus rimta karinė provokacija, tada klausimas bus, ne kaip rusai reaguos, o kur sustos.

Tačiau kamuolys dabar amerikiečių pusėje ir tik nuo jų priklausys, ar taip tikrai įvyks.