Ekonomistai: Rusija grįš į laukinį dešimtmetį po SSRS žlugimo, tik bus daug baisiau

Dėl įvestų tarptautinių sankcijų Rusiją netrukus gali ištikti bankrotas, o jo pasekmės būtų gerokai skaudesnės nei per ekonominę krizę praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, mano ekonomistai.

Rusija ne pirmą kartą taptų nemokia valstybe. Per 1998 m. ekonominę krizę Rusija taip pat negalėjo vykdyti visų savo duotų įsipareigojimų, atiduoti paimtų skolų.

Tuomet rublio kursas per pusmetį nukrito daugiau kaip tris kartus, sumažėjo gyventojų ir užsienio investuotojų pasitikėjimas Rusijos bankais ir valstybe.

Nukritus pragyvenimo lygiui, bankrutavo daug mažų įmonių, kai kurie bankai. Per pusmetį bankų sistema ėmė merdėti, gyventojai prarado dalį savo santaupų.

„Dabar bus blogiau. Kiek blogiau, nedrįsta prognozuoti nei oligarchai, nei ekonomistai.

Bus arba tragiška, arba labai baisu. Bet tai pačiu optimistiškiausiu scenarijumi“, – Alfa.lt sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jo nuomone, Rusijoje artimiausiu metu pradės užsidarinėti įmonės, daugelis žmonių praras darbą, iš parduotuvių lentynų masiškai dings prekės, nuvertės rublis, bus dar labiau suvaržytos gyventojų laisvės ir verslo veikla.

„Turbūt kitą savaitę turėtume matyti to ekonominio spaudimo piką ir didžiausią šoką. Vėliau bus uždaryti bankai, įvesta kapitalo kontrolė, tarkime, leis iš bankomatų išimti 10 eurų per dieną.

Rusija bandys kažkaip iškęsti tą laikotarpį, bet šokas turbūt bus ilgalaikis, nes sankcijos niekur greitai nedings.

O kai sankcijų varžtai atsilaisvins, rusai puls išsiimti pinigų. Tai šiuo požiūriu valdžiai irgi bus didelis galvos skausmas“, – niūrią paprastų rusų ateitį įsivaizduoja Ž. Mauricas.

Archyvų nuotr.

Užsisuks teismų karuselė

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Rusijos nemokumas labiausiai palies užsienio kreditorius. „Kremlius jau užsiminė, kad gali vienašališkai nuspręsti (ne dėl to, kad neturi pinigų, o dėl to, kad nenori mokėti) nemokėti užsienio investuotojams palūkanų ir negrąžinti skolų“, – Alfa.lt sakė jis.

Ekonomistas spėjo, kad, Rusijai nevykdant skolinių įsipareigojimų investuotojams, prasidės tarptautiniai teisiniai procesai, o Rusijos turtas užsienyje bus įšaldytas. Teismai spręs, ar tas turtas gali būti konfiskuotas, kaip galėtų būti kompensuotos paskolintos ir negrąžintos lėšos.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ekonomistas Marius Dubnikovas mano, jog Rusijos nemokumo pasekmes paprasti rusai pajus pirmiausia per rublio nuvertėjimą.

„Tai reiškia, užsienio prekės pabrangs kartais. Antra, kai kurie rusai apskritai neteks pajamų dėl to, kad užsienio kompanijos – IKEA, automobilių gamintojai ir kitos – pasitrauks. Nedarbas augs labai ženkliai ir labai greitai, rinkoje mažės pinigų skaičius. Tai reiškia, kad mažės vartojimas“, – prognozavo jis.

Ekonomistas kartu pabrėžė, kad dėl galimo turto konfiskavimo „kentės“ tik nedaugelis, mat turto užsienyje turi 6–7 proc. Rusijos gyventojų. „Tai turės įtakos žmonėms, kurie iš tiesų yra turtingi. Jiems bus skausminga. Bet daugumai Rusijos piliečių skausmingiausia bus rublio devalvacija.

Dėl to jiems nusipirkti tiesiog vištienos kainuos ženkliai daugiau. Daugumos produktų kainos labai išaugs“, – Alfa.lt sakė jis.

Sugrįš laukiniai laikai

„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas prognozuoja, kad nemokumo atveju ne tik Rusijos valstybė, bet ir didžioji dalis Rusijos įmonių, ypač valstybinių, nebegalės pasiskolinti pinigų.

„Tuomet teks spausdinti pinigus, didinti rublių kiekį. Nenustebčiau, jeigu po mėnesio už 1 eurą siūlys 1000 rublių, o galbūt ir 10 000. Kitaip sakant, tik dangus yra riba. Kitas gelbėjimosi kelias yra įvesti visas įmanomas kontroles – kapitalo ir prekių judėjimo, kaip buvo Sovietų Sąjungoje“, – svarstė jis.

Ž. Maurico nuomone, Rusijoje neabejotinai didės nedarbas, o investicijos į privatų sektorių susitrauks dešimt kartų.

„Kas norės investuoti tokioje šalyje? Nenorės ne tik užsienio, bet ir vietos įmonės.

Dalis įmonių jau stabdo veiklą. Pavyzdžiui, automobilių gamykla „Autovaz“ sustabdė gamybą dėl komponentų trūkumo.

Taigi, nedarbas nebejotinai išaugs. Kažkurį laiką įmonės mokės už darbuotojų prastovas ar naudos kitus pagalbos mechanizmus, bet tai laikina“, – svarstė jis.

Ekonomistas prognozuoja, kad dalis rusų bėgs iš šalies. Bet dauguma iš 140 mln. rusų liks, nes tik apie 20 proc. rusų turi užsienio pasus.

„Ten savose sultyse jie visi verda. Tiesiog jie grįš į laukinius praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio metus. Bus iš tikrųjų labai įdomu stebėti, kaip vystysis situacija. Manau, galime pamatyti labai liūdnų vaizdų artimiausiomis savaitėmis“, – sakė Ž. Mauricas.

Deguonis lavonui nepadės

Vieno didžiausių JAV bankų „Morgan Stanley“ analitikai dabartinę Rusijos ekonominę padėtį lygina su Venesuela.

M. Dubnikovui toks palyginimas atrodo tinkamas. Ekonomistas priminė, kad Venesuela buvo nusprendusi nacionalizuoti naftos versloves ir tokiu būdu išstumti Vakarų kapitalą iš šalies.

„Bet, pasitraukus „Shell“, BP ir kitoms kompanijoms, jie tiesiog fiziškai negebėjo aptarnauti tų verslovių. Tie naftos ištekliai tapo beverčiai – naftos nebuvo galima išgauti“, – sakė M. Dubnikovas.

Archyvų nuotr.

tv3.lt nuotr.

Ekonomisto nuomone, Rusijoje padėtis labai panaši, nes Vakarų kompanijos traukiasi, ir panašu, kad sudėtingi naftos išgavimo projektai tiesiog žlugs.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis mano, kad Rusiją galima lyginti su be kuria valstybe, kuri nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.

„Šiaip normaliais laikais tai būtų šokas, nes užsienio kreditoriai tuomet nenori skolinti, valstybei sunkiau pritraukti kapitalo, brangiau pasiskolinti, brangiau investuoti.

Bet čia normaliais laikotarpiais, kai valstybės ekonomika funkcionuoja. Dabar, kai ji yra mirusi, visiškai įšaldyta, paskelbta visokių įvairiausių sankcijų, tai jokio skirtumo. Ar lavonui suteiki deguonies, ar nesuteiki, nėra jau didelio skirtumo. Tai dėl to tas Rusijos nemokumas nebesvarbus visiškai“, – svarstė N. Mačiulis.

Archyvų nuotr.

Įspėjo dėl bankroto

Agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimais, nurodo, jog Rusija balandžio mėn. dėl tarptautinių sankcijų Rusijai įsiveržus į Ukrainą gali tapti nepajėgi vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams skolintojams.

Ekspertų nuomone, Rusijos tarptautinis bankrotas gali įvykti balandžio viduryje, kai baigsis 30 dienų lengvatinis laikotarpis jos atsiskaitymams su investuotojais, įsigijusiais jos išplatintų tarptautinių JAV doleriais nominuotų skolos vertybinių popierių.

Be to, trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch“, „Moody's“ ir „S&P“ – šį mėnesį sumažino Rusijos kreditingumo reitingus iki „šlamšto“ lygio.

Agentūros pabrėžia, kad naujos tarptautinės sankcijos prieš Rusiją jos galimybes naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis sumažino perpus.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder