Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis Europoje žus tūkstančiai žmonių: kas vyksta

Pietų Europa išgyvena precedento neturinčią karščio bangą - temperatūra jau pakilo iki 46 laipsnių Celsijaus.

Apie tai rašo „Politico“.

Tuo pat metu Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vakarų Balkanuose užfiksuotos panašios anomalijos, taip pat gaisrai ir daugybė civilių aukų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus signalu ir ragina regiono vyriausybes imtis skubių veiksmų, kad būtų išvengta dešimčių tūkstančių „nereikalingų ir iš esmės išvengiamų mirčių“.

Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos statistiko Pjero Maseloto (Pierre Maselot) teigimu, vien nuo 2025 m. birželio 30 d. iki liepos 3 d. Europoje dėl karščio bangos gali mirti daugiau kaip 4 500 žmonių.

„Dabar jau nebe klausimas, ar bus karščio banga, o kiek bangų šiemet patirsime ir kiek jos truks“, - sakė PSO techninė specialistė klimato kaitos ir sveikatos klausimais Marisol Iglesias Gonzalez.

Remiantis PSO statistiniais duomenimis, nuo Islandijos iki Rusijos besidriekiančiame regione kasmet dėl karščio miršta daugiau kaip 175 000 žmonių. 2025 m. sausio mėn. paskelbtame svarbiame tyrime, apimančiame 854 Europos miestus, įspėjama, kad, iš esmės nepritaikius klimato sistemų, šie skaičiai tik didės.

Ispanijoje beveik dviem trečdaliams miestų buvo paskelbti įspėjimai apie pavojų sveikatai, o 804 iš jų - aukščiausias pavojaus lygis. Panašūs įspėjimai taip pat galioja Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Graikijoje, kur temperatūra yra itin aukšta.

Be karščio, Graikijos vyriausybė taip pat įspėja apie oro taršą dėl didelio masto miškų gaisrų, apėmusių pakrantės vietoves netoli Atėnų. Tuo tarpu Turkijoje dėl gaisro netoli Izmiro buvo evakuota daugiau kaip 50 000 žmonių.

Padėtis dėl gaisrų aštri ir kitose šalyse: Albanijoje per vieną dieną užregistruoti 26 gaisrai, o Serbijoje praėjusį ketvirtadienį buvo karščiausia diena per visą meteorologinių stebėjimų, atliekamų nuo XIX a., istoriją.

PSO pataria žmonėms imtis paprastų, bet gyvybiškai svarbių priemonių: gerti pakankamai vandens, vengti saulės vidurdienį, vėsinti patalpas, ypač tokias rizikos grupes kaip vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščios moterys, lauke dirbantys darbuotojai ir lėtinėmis ligomis sergantys pacientai.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vartojančius tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar vaistus nuo kraujospūdžio, nes jie gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą.

Ekspertai pabrėžia, kad labai svarbu ne tik reaguoti į ekstremalius karščio protrūkius, bet ir iš anksto jiems pasiruošti. PSO duomenimis, 2022 m. tik 21 iš 57 Europos šalių turėjo oficialų nacionalinį veiksmų planą, skirtą karščio daromai žalai sumažinti, ir tik 14 iš jų buvo Europos Sąjungos narės.

Ankstyvojo perspėjimo sistemos ir informavimo kampanijos - tai dažniausiai vyriausybės taikomos priemonės, tačiau sveikatos priežiūros sistemų mokymas ir miestų planavimas siekiant sumažinti karščio poveikį yra nepakankamai išvystyti.

PSO paskelbė, kad 2026 m. paskelbs naujas rekomendacijas vyriausybėms, į kurias bus įtrauktos „į žmones orientuotos vėsinimo“ strategijos, ypač miestuose ir regionuose, siekiant geriau apsaugoti žmones nuo klimato iššūkių.

Tsn.ua