Europa neteko proto: nori pražudyti jaunimą, siunčiant juos į mirtį Ukrainoje?

Vakarai eina iš proto – ir taip susidurdama su didžiule gimstamumo krize, ji panoro išsiųsti jaunus žmones tiesiai į mirtį, pasiųsdama juos į karą Ukrainoje ir taip išprovokuodami dar didesnį pasaulinį konfliktą, kuriame jau nebus apsieita ir be visiškai kariauti nenorinčių civilių gyventojų žūčių. Politologai akcentuoja – lemiamą įtaką turės jau birželį vyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą (EP), kurių metu bus nuspręsta, ar daugumą sudarys taikos, ar karo šalininkai, todėl ragina kandidatus rinktis atsakingai.

Vykstant tolimesnei karo Ukrainoje eskalacijai, EP jau gimė masinio šaukimo į kariuomenę idėja, kadangi europiečiai, panašu, savanoriškai vykti į karo židinius nenusiteikę. Dalis Europos yra pasiruošusi paaukoti savo ateities pamatą, t. y. jaunus žmones. Vienaip ar kitaip šie galios žaidimai veda į vieną – realią branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę.

022 m. Rusijos ir Ukrainos karas Europą privertė peržiūrėti savo turimus gynybinius resursus, o po kelių metų – šiemet – kai kuriems valstybių lyderiams kilo idėja paremti Ukrainą ne tik ginkluote, bet ir „gyvąja“ artilerija – savo kariais ir taip dar labiau provokuoti konfliktą su Rusija. Šiai idėjai savo pritarimą išreiškė ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Dar pernai metais vertindamas masinio šaukimo į kariuomenę Europoje idėją, jos tinkamumu atgrasyti Rusiją suabejojo Varviko universiteto politikos mokslų profesorius, karo prievolės srityje besispecializuojantis Vincenzo Bove'as.

„Ar tai gera idėja siekiant atgrasyti potencialią Rusijos invaziją, mes tikrai nesame tikri“, – tęsė jis, teigdamas, kad trūksta įrodymų apie šauktinių kariuomenės veiksmingumą, palyginti su reguliariosiomis pajėgomis.

Europos ateitis išsiuntus jaunus vyrus į karą – miglota
Tuo tarpu, abejotina, ar Briuselyje sprendimus priimantys politikai nors kiek galvoja apie Europos ateitį, mat išsiuntus kariauti jauno amžiaus vyriškius, per karą gali būti sunaikintos ištisos kartos, kas gali turėti negrįžtamų pasekmių (tą jau rodo Ukrainos atvejis), mat Europos gyventojų skaičius pražūtingai mažėja ir be karo.

Tačiau tolimesnė įtampos regione eskalacija ateities scenarijų gali dar labiau paaštrinti, o ypatingai Prancūzijos sprendimas su E. Macronu priešaky siųsti savo karius į Ukrainą. Toks veiksmas pastatytų NATO ir Rusiją vieną prieš kitą, nors aljanso rytinis sparnas šiuo metu nėra pajėgus kovoti su Rusija.

„Europos elitas iššvaistė šimtus milijardų eurų, milžinišką kiekį ginklų ir šimtus tūkstančių gyvybių šiame kare, kad laimėtų, bet to neįvyko. Po viso to Europos elitui prireiktų didelės drąsos atsistoti ir pripažinti, kad visos šios aukos buvo praktiškai beprasmės, jau nekalbant apie tai, kad visa Vakarų karo propaganda sugriūtų kaip kortų namelis“, – rašoma „Origo“.

Prancūzija aktyviai siunčia paramą Ukrainai amunicija ir kariais

Iš viso Prancūzija per visą karo Ukrainoje laikotarpį šiai pristatė karinės įrangos už 2,615 mlrd. eurų, o prie to pačio dar skyrė ir 1,2 mlrd. eurų Europos taikos priemonei. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. tai sudaro daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų[4].

Be finansinės pagalbos, Prancūzijos kariuomenė Lenkijoje bei Prancūzijoje apmokė ir beveik 10 000 Ukrainos karių.

Pati Ukraina jau oficialiai išreiškė prašymą NATO atsiųsti maždaug 150 tūkst. NATO karių, o štai JAV jau tokią galimybę svarsto, nors kol kas dar taria „ne“.

Tačiau toks sprendimas vertinamas labai atsargiai, mat galėtų tik dar labiau aljansą ir Europą pastūmėti į karą.

Kaip vienas iš galimų pagalbos variantų buvo svarstomas JAV ir NATO instruktorių siuntimas į Ukrainą, tačiau Jungtinio štabų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Q. Brownas jaunesnysis tokiu žingsniu suabejojo teigdamas, kad šie instruktoriai esą būtų lengvi Rusijos taikiniai. Tokiu atveju valstijos privalėtų ginti bet kokius aljanso atsiųstus instruktorius Ukrainos teritorijoje ir tai potencialiai Ameriką „įveltų į karą“.

Lietuva pritartų savo karių siuntimui į patį karo židinį

Premjerė I. Šimonytė prieš kelias savaites skambiai pareiškė, jog šalis yra pasiruošusi Ukrainai padėti atsiųsdama į ją savo karius, nepaisant to, kad tam nepritaria didžioji dalis lietuvių. Į tokius veiksmus sureagavusi Rusija taip pat neketina likti be atsako.

O štai Lietuva – puikus „grobis“, turintis sieną su Baltarusija, taip pat ir Suvalkų koridorių, kuris garsiai vertinamas kaip vienas potencialiausių karštųjų taškų Europoje ir konflikto atveju tai virstų JAV ir Rusijos sandūros židiniu.