EŽTT sprendimas sukrėtė Prancūziją: atsisakiusi lytinių santykių pripažinta nekalta dėl šeimos iširimo

Tokį pagrindą savo sprendime skyrybų byloje buvo nurodęs Prancūzijos teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai vienbalsiai pripažino, kad Prancūzijos teisingumas pažeidė ieškovės teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pagal Europos žmogaus teisių teisę.

Šiuo sprendimu buvo užbaigtas daugiau nei 10 metų Prancūzijos teismuose trukęs teisinis ginčas.

Ieškovė, žinoma kaip H. V. (dabar jai 69 metai), teigė, kad jos pergalė yra žingsnis į priekį iš naujo apibrėžiant seksualinių santykių santuokoje teisinius aspektus.

Pasak advokatės Lilia Missen, EŽTT sprendimas padės sugriauti pasenusią „santuokinės pareigos“ sampratą.

Ji paragino Prancūzijos teismus atsižvelgti į šiuolaikinį požiūrį į sutikimą ir lygybę.

Į bylą buvo įtraukta ir H. V.

H. V., gyvenanti Le Šene netoli Paryžiaus, 1984 m. ištekėjo už savo vyro J. S.. 

Pora susilaukė keturių vaikų, įskaitant neįgalią dukrą, kuriai reikėjo nuolatinės priežiūros. 

Visa vaikų priežiūra teko H. V.

Jų santuokiniai santykiai pablogėjo po pirmojo vaiko gimimo, o 1992 m. H. V. pradėjo turėti sveikatos problemų. 

2002 m. jos vyras pradėjo kelti prieš ją ranką ir žodžiu ją įžeidinėti. 

Dar po dvejų metų ji nustojo su juo lytiškai santykiauti, o 2012 m. J. S. pateikė prašymą nutraukti santuoką.

Moteris tam neprieštaravo, nes taip pat norėjo nutraukti santuoką, tačiau nesutiko su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jos atsisakymą vykdyti santuokines pareigas jų santuokos nutraukimo pagrindu.

Ji kreipėsi į Versalio apeliacinį teismą, tačiau 2019 m. jis atmetė jos skundą, palikdamas galioti jos vyro santuokos nutraukimo versiją. 

Vėliau Kasacinis teismas, aukščiausiasis Prancūzijos apeliacinis teismas, taip pat atmetė jos skundą be jokių paaiškinimų.

Tačiau H. V. nenorėjo pasiduoti, manydama, kad nesąžininga, jog po ilgus metus trukusios buitinės nepriežiūros, mušimo ir įžeidinėjimų ji buvo apkaltinta dėl šeimos iširimo.

Moterų teisių grupės, kurios palaikė H. V. per visą jos teisinę kovą, teigė, kad Prancūzijos teisėjų sprendimuose ir toliau diegiamas „archajiškas požiūris į santuoką“, kuris tik įtvirtina žalingus stereotipus.

2021 m. H. V. kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris nusprendė, kad valstybės neturėtų kištis į lytiškumo klausimus. 

EŽTT nuosprendyje teigiama, kad Prancūzijos teisėje įtvirtinta santuokos privalomumo nuostata yra svarbesnė už tokios aplinkybės kaip lytiniai santykiai abipusiu sutikimu svarbą.

Teismas pabrėžė, kad sutikimas sudaryti santuoką nereiškia sutikimo dėl lytinių santykių ateityje. Priešingu atveju, kaip teigiama sprendime, santuokinis išprievartavimas faktiškai nustoja būti sunkiu nusikaltimu.

Aktuali tema

EŽTT sprendimas priimtas padidėjus dėmesiui sutikimo dėl lytinių santykių temai po neseniai vykusio didelio atgarsio sulaukusio Dominique'o Pelico, kuris daugelį metų savo žmoną svaiginosi raminamaisiais vaistais, pats ją prievartavo ir kvietė tai daryti dešimtis kitų vyrų, teismo proceso.

Prancūzijos feministinio judėjimo atstovės teigia, kad EŽTT nuosprendis joms priminė, jog reikia atnaujinti kai kuriuos Prancūzijos įstatymus ir peržiūrėti kultūrinius pagrindus, darančius įtaką visuomenės įsitikinimams.

Grupė Prancūzijos parlamento narių neseniai rekomendavo savo kolegoms į teisinę išžaginimo apibrėžtį įtraukti nesutikimo lytiškai santykiauti sąvoką. 

Pasak rekomendacijos autorių, sutikimas turi būti duodamas savanoriškai ir gali būti bet kada atšauktas.

Šaltinis: press.lv