Galaktikoje pastebėtas neaiškios prigimties klajojantis objektas

Jis stebimas Gulbės žvaigždyno kryptimi nuo 2008 m. ir klasifikuojamas kaip magnetaras - neutroninė žvaigždė, turinti itin galingą magnetinį lauką.

Prisiminkime, kas yra neutroninės žvaigždės: tai buvę „mirusių“ masyvių žvaigždžių, tokių kaip Betelgeizė, branduoliai, susitraukę iki asteroido dydžio. 

Todėl jos dažnai vadinamos žvaigždėmis-zombiais. 

Kai šviesulio branduolyje dėl kuro trūkumo baigiasi termobranduolinės reakcijos, jis pradeda griūti veikiamas savo gravitacijos - dabar, kai termobranduolinio „gręžimo“ nebėra, nėra kam atsverti šios gravitacijos.

Šis išsekęs žvaigždės reaktorius ilgainiui gali susitraukti iki, tarkime, 40 kilometrų skersmens. Tokiame mažame skersmenyje telpa visos Saulės ar net dviejų Saulės masė.

Slėgis mažojo monstro viduje toks neįsivaizduojamas, kad ten suyra atomų struktūra, ir normali materija virsta monstriškai tankiu neutronų krešuliu su nedideliu protonų priedu.

Taigi dažniausiai neutroninės žvaigždės - tai, kas lieka po šviesulio „mirties“, o ši „mirtis“ būna labai įspūdinga: įvyksta supernovos sprogimas. 

Taip išmetami išsipūtę išoriniai šviesulio sluoksniai. 

Neutroninės žvaigždės dar vadinamos pulsarais, nes joms intensyviai sukantis aplink savo ašį, ši stipriai svyruoja, tai primena jungo sukimąsi. Iš abiejų polių sklinda daug spinduliuotės, įskaitant radijo bangas. 

Ir pasirodo, kad kiekvienas žvaigždės polius tai pasirodo, tai pasislepia, ir tai stebima kaip ritmingas signalas - „pulsas“.

Taigi kai kurie pulsarai turi tokį stiprų magnetinį lauką, kad jiems sukurtas atskiras pavadinimas - magnetarai. Įtariama, kad tai tik pasirodžiusios neutroninės žvaigždės, t. y. laikui bėgant jų magnetinis laukas susilpnėja, ir jos tampa „paprastomis“. 

Tačiau pastaraisiais metais iškilo labai įdomi versija: galbūt kai kurios iš jų apskritai neatsirado per supernovų sprogimus, o susiformavo kitais būdais. Būtent tokia prielaida dabar keliama apie SGR 0501+-45-16.

Netoli jos iš tiesų stebimos supernovos liekanos - vaizdingas išsibarsčiusios žvaigždžių medžiagos debesis. 

Tačiau esmė ta, kad šis debesis akivaizdžiai jaunesnis už paslaptingąjį magnetarą, t. y. šis supernovos sprogimas įvyko po keistosios žvaigždės atsiradimo. Be to, sprendžiant iš jos judėjimo trajektorijos, jie niekada nebuvo viename taške, todėl vienas kito nesieja.

Todėl svarstomi dar du SGR 0501+-45-16 kilmės variantai: arba tai yra dviejų pulsarų susidūrimo ir susijungimo rezultatas, arba dar labiau stebinantis įvykis - „sugriuvusi“ baltoji nykštukė. 

Prisiminkime, kad tai taip pat yra „miręs“ žvaigždės branduolys, tik jo pradinė žvaigždė buvo mažos masės - kaip mūsų Saulė. 

Todėl pati šerdis „sveria“ palyginti nedaug ir todėl ne taip smarkiai susitraukia - „supakuota“ maždaug mažos planetos dydžio.

Kai į Saulę panaši žvaigždė yra dviguboje sistemoje, nuo jos likusi baltoji nykštukė gali pradėti „valgyti“, t. y. traukti prie savęs žvaigždės palydovės materiją. 

Šis grobuoniškumas dažniausiai baigiasi agresoriaus sprogimu - nuo sugertos materijos pertekliaus baltoji nykštukė užsiliepsnoja, o iš jos nieko nelieka. 

Tačiau dabar astronomai priėjo prie prielaidos, bet taip būna ne visada: galbūt kartais baltoji nykštukė gali ir nesprogti, o pradėti dar labiau trauktis ir virsti pulsaru. Tiksliau, magnetaru.

Jei tai tiesa, tai galėtų padėti paaiškinti kitą paslaptingą reiškinį kosmose - vadinamuosius greituosius radijo pliūpsnius: momentinius ir labai „garsius“ signalus, kuriuos, atsiradus vis galingesniems teleskopams, pavyksta užfiksuoti vis dažniau.

Supernovų sprogimai laikomi viena iš tokių reiškinių priežasčių, tačiau yra vienas neatitikimas. Supernovos tampa sunkiosiomis žvaigždėmis, o tokios „dega“ labai trumpai - tik 10-20 mln. metų. 

Pagal kosminius standartus jos gimė tik vakar, o šiandien jau sprogo. Tuo tarpu greitieji radijo žybsniai įvyksta tokiuose galaktikų regionuose, kur naujos masyvios žvaigždės apskritai negimsta, ir ten visiškai nėra kam sprogdinti supernovų. 

Taigi magnetaras kaip masę kaupianti „žvaigždė-paukštis“ yra tinkamas šio reiškinio paaiškinimas.