Genetika ir maistas: Ekspertai įspėja apie RNR pasėlių keliamą pavojų

2020 m. organizacijos „Friends of the Earth” (FOE) parengtoje novatoriškoje ataskaitoje perspėjama apie genus slopinančių RNAi pesticidų keliamą pavojų, praneša „ZeroHedge” leidinys.

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ataskaitoje teigiama, kad šie produktai gali genetiškai modifikuoti organizmus atviroje aplinkoje, o tai gali sukelti nenumatytą poveikį netikslinėms (kitoms) rūšims, žmonių sveikatai ir ekologinio bei genetiškai nemodifikuoto žemės ūkio vientisumui.

Nepaisant šių grėsmių, daugelyje šalių RNR pesticidai yra mažai kontroliuojami teisės aktų, o kai kurie iš jų jau buvo patvirtinti naudoti.

2017 m. birželį JAV Aplinkos apsaugos agentūra uždegė žalią šviesą „Monsanto” ir „Dow” sukurtiems RNAi kukurūzams, kurie dabar parduodami prekiniu pavadinimu „SmartStax Pro”.

Pranešime spaudai, kuriame skelbiama apie „SmartStax Pro” patvirtinimą, reguliavimo institucijos gyrė produktą už jo vertę ūkininkams ir mažą poveikį aplinkai.

„SmartStaxPro” naudojama ribonukleorūgščių interferencijos (RNRi) technologija veikia per genų kontrolės procesą, kuris natūraliai vyksta ir augaluose, ir gyvūnuose, ir žmonėse. Mokslininkai panaudojo šį kontrolės procesą, kad sukurtų produktą, kuris veikia kaip pesticidas, nutildydamas arba išjungdamas geno, kuris yra labai svarbus kukurūzų šakniavaisių kirmėlių išgyvenimui, veiklą, todėl kukurūzų šakniavaisių kirmėlės žūsta. Šis produktas yra toks specifinis, kad veikia tik kukurūzų šakniavaisius”, – teigiama Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) pranešime spaudai.

RNRi veikia naudojant mažąsias RNR molekules, kurios sutrikdo ir „nutildo” konkrečių genų veiklą. Nors tai skamba tiksliai, FOE ataskaitoje pabrėžiama, kad RNR technologija gali sukelti „netikslinį poveikį”, t. y. ji gali netyčia nutildyti genus netiksliniuose organizmuose.

Kadangi daugelis genų yra saugomi įvairių rūšių gyvybės formose, pesticidas, skirtas vienam vabzdžiui, gali pakenkti naudingiems apdulkintojams, dirvožemio mikrobams ar net žmonėms. Be to, kartais RNRi sukelti pokyčiai gali būti perduodami ateities kartoms, o tai reiškia, kad vienkartinis panaudojimas gali sukelti nekontroliuojamus padarinius.

„Friends of the Earth” ataskaitoje RNR pesticidai vadinami „dideliu genetiniu eksperimentu po atviru dangumi”, dėl kurio kyla pavojus ištisoms ekosistemoms. Kadangi pesticidai purškiami tiesiai į aplinką, kontroliuoti jų poveikį beveik neįmanoma.

Bet kokio organizmo, į kurį patenka trukdančios RNR, genomas gali būti pakeistas. Kai kurie duomenys rodo, kad su maistu gaunamos RNR gali turėti įtakos net žmogaus genų raiškai.

Be to, yra rizika, kad RNR purškalai gali pakeisti genetinę tų pačių augalų, kuriuos jie turėtų apsaugoti, struktūrą ir nenuspėjamai pakeisti maistingumą ar toksiškumą.

Ar RNRi pesticidai gali paveikti žmogaus genus?

Ypač didelį nerimą kelia tai, kad RNRi pesticidų netikslinis poveikis gali pasireikšti ne tik ūkyje, bet ir vartotojų organizmuose. 2008 m. „Monsanto” finansuotas tyrimas atskleidė, kad daugybė kukurūzų, sojų pupelių ir mažųjų ryžių RNR visiškai atitinka žmogaus genus. Nors „Monsanto” šią išvadą nurodė kaip saugumo įrodymą, tikrovė yra daug sudėtingesnė ir kelianti nerimą.

Kaip parodė tyrimas, yra daugybė augalų RNR, kurių sekos identiškos žmogaus genams. Jei šios maistinės RNR iš tiesų gali daryti įtaką žmogaus genų raiškai, kaip rodo vis daugiau įrodymų, tuomet mūsų maistinių augalų genetinis perdarymas naujomis RNR molekulėmis gali turėti toli siekiančių ir visiškai nenuspėjamų pasekmių mūsų sveikatai.

2012 m. žurnale „Cell Research” paskelbtame tyrime įrodyta, kad žmogaus kraujyje ir audiniuose galima aptikti tam tikrą augalinę mikro RNR iš suvalgytų ryžių. Tą pačią augalinę mikro RNR sušėrus pelėms, paaiškėjo, kad ji moduliuoja receptoriaus, dalyvaujančio šalinant MTL cholesterolį, raišką. Jei natūrali augalinė RNR gali turėti tokį reikšmingą biologinį poveikį, kokios gali būti sukurtų RNRi molekulių pasekmės?

Daugelis genų nėra pastoviai išreikšti, o jų aktyvumas gali kisti priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Tai dar labiau apsunkina ir padidina nenuspėjamumą vertinant RNRi augalų keliamą riziką.

Be to, žmogaus žarnyne gyvena įvairi mikrobų bendruomenė, kuri atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį mūsų sveikatai ir imuninei funkcijai. Preliminarūs tyrimai rodo, kad kai kurios iš šių bakterijų gali būti pajėgios pasisavinti su maistu gaunamas RNR ir įtraukti jas taip, kad paveiktų jų genų reguliavimą.

RNR pasėlių poveikis žmogaus mikrobiomui nežinomas, tačiau gali būti reikšmingas, nes žarnyno flora yra svarbi įvairiems veiksniams – nuo maistinių medžiagų įsisavinimo iki psichikos sveikatos.

Naudojimasis laisvais reglamentais

Jungtinėse Amerikos Valstijose EPA genetiškai modifikuotų kultūrų reguliavimo sistema buvo sukurta 1986 m. ir per pastaruosius 30 metų buvo atnaujinta tik kartą.

Šis senas standartas naudojamas visai naujos rūšies pesticidams vertinti. Bendrovių „Monsanto” ir „Dow” sukurtas kukurūzų RNAi produktas „SmartStaxPro” gamina dvigubos grandinės RNR, kuri sutrikdo svarbų pagrindinio žemės ūkio kenkėjo – kukurūzų šakniagraužio – geną ir sukelia jo žūtį. 2023 m. EPA įregistravo RNR pesticidą, nukreiptą prieš kolorado vabalą.

FOE ataskaitoje teigiama, kad RNRi pesticidus kuriančios bendrovės taip pat teikia plačius patentus, kurie suteiktų joms nuosavybės teises į bet kokį organizmą, veikiamą jų produktų. Tai galėtų reikšti, kad jei ūkininko pasėliai netyčia būtų užkrėsti RNAi purškalais, bendrovė galėtų pretenduoti į jų derlių.

Tarptautiniu lygmeniu RNR vos pastebima reguliavimo radaruose. Techniškai RNR produktai priskiriami „gyvų modifikuotų organizmų” kategorijai, apibrėžtai Kartachenos biosaugos protokole.

Viename vertinime, paskelbtame žurnale „Annual Review of Plant Biology”, teigiama, kad „Europos GMO reguliavimo sistema yra netinkama ir ją reikia atnaujinti”.

Ekologiškų ir genetiškai nemodifikuotų produktų šalininkams šis reguliavimo vakuumas yra nelaimės receptas. Jei nebus griežtų saugos bandymų ir ženklinimo reikalavimų, RNR augalai netrukus gali įsiskverbti į maisto produktų atsargas visame pasaulyje ir paversti vartotojus nesąmoningais masinio nekontroliuojamo eksperimento dalyviais.

Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai gali negrįžtamai užteršti savo pasėlius ir vietines ekosistemas plūstančiomis RNR molekulėmis.

Ar galime užkirsti kelią žemės ūkio katastrofai?

Nepaisant šių nuogąstavimų, daugelis vartotojų jau valgo genetiškai pakeistus kukurūzus. Šie pažangūs kukurūzų požymiai labai paplitę, ypač tuose regionuose, kur paplitę kukurūzų šakniagraužiai.

Remiantis naujausia „Bayer” informacija, jų SmartStax ir SmartStax PRO indikacijos naudojamos maždaug 15 mln. hektarų plote Jungtinėse Valstijose – beveik 17% iš devyniasdešimties milijonų hektarų, skirtų kukurūzams auginti Jungtinėse Valstijose.

Bendrovei „Bayer Crop Sciences” buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame prašoma pakomentuoti FOE ataskaitą ir su jų RNAi pesticidais susijusių netikslingų pasekmių grėsmę. Atsakymo negauta.

Nors RNRi pesticidų šalininkai propaguoja juos kaip tikslią priemonę, skirtą vienam kenkėjui naikinti, akivaizdu, kad ši technologija nėra tik esamos žemės ūkio praktikos patobulinimas – ji yra lūžio momentas mūsų maisto tiekimo industrializavimo procese.

„Bioscience Resource Project” parengtoje RNR transgeninių augalų technologijos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į kelis su tikslu nesusijusius padarinius, kuriuos ši technologija parodė. Ataskaitoje teigiama, kad ši technologija gali sukelti „ryškų toksikologinį ir aplinkosauginį pavojų”.

„… nors RNR yra labai perspektyvi žemės ūkyje, dėl galimo OTE atsiradimo augale, netiksliniuose organizmuose ir žinduoliuose, vartojančiuose augalinę medžiagą, reikia atidžiai įvertinti ir taikyti rizikos mažinimo strategijas”, – teigia autoriai Jonathan R. Latham ir Allison K. Wilson.

Siekdami sumažinti šią riziką, tyrėjai siūlo keletą išankstinių sąlygų, kad RNRi transgenai būtų patvirtinti teisės aktų, pavyzdžiui, vengti tobulai dupleksinių sekų, iki minimumo sumažinti komplementarumą su žinomomis žmogaus ir šeimininko sekomis, užtikrinti minimalų transgeno raiškos lygį ir naudoti trumpas RNRi trigerių sekas bei natūralius miRNA (mikroRNA) promotorius.

Kol šis netikslinis poveikis nebus nustatytas ir pašalintas, ataskaitoje raginama laikytis „atsargumo požiūrio” į tolesnį technologijos vystymą ir prašoma reguliavimo institucijų apsvarstyti galimus pavojus, kuriuos gali kelti RNR pagrindu sukurtų genetiškai modifikuotų kultūrų vystymas.

Esant dabartinėms taisyklėms, biotechnologijų įmonėms suteikiama teisė sąmoningai manipuliuoti genų raiška ištisose rūšyse ir ekosistemose. Nors ši technologija gali būti reklamuojama kaip aukštųjų technologijų sprendimas, padedantis atsisakyti toksiškų pesticidų, ji sukelia daugybę galimų nenumatytų neigiamų padarinių grėsmę.