Išgąsdintas naujos grėsmės Kremliaus režimo vadovas Vladimiras Putinas padarė netikėtą pareiškimą

Vakar per spaudos konferenciją Minske jis netikėtai pareiškė, kad Rusijos karinės išlaidos yra didelės, ir paskelbė apie jų mažinimą, praneša Dialog.UA.

Šiuo metu Rusijos karinės išlaidos sudaro 13,5 trilijono rublių (beveik 172 milijardai dolerių) per metus. 

Putinas pripažino, kad šių išlaidų augimas sukėlė infliaciją Rusijoje, su kuria kovoti Rusijos centrinis bankas turėjo pakelti bazinę palūkanų normą iki rekordinių 21 % (neseniai ji buvo sumažinta iki 20 % per metus).

„Manau, kad tai daug (kalbama apie karines išlaidas – red.), ir tai, žinoma, yra viena iš problemų, taip pat ir biudžetui“, – sakė Putinas.

Pasak jo, valdžia ketina mažinti karines išlaidas, nepaisant to, kad Kremlius vis dar siekia „reikiamo rezultato“ karinėje agresijoje prieš Ukrainą.

Karas tampa nepakeliama našta

© YouTube ekrano nuotr.

Pažymėtina, kad Putino pareiškimas apie ketinimus mažinti karines išlaidas buvo paskelbtas po Ekonomikos plėtros ministerijos įspėjimo apie recesijos riziką ir išteklių, kurie skatino ekonomikos augimą per visapusišką invaziją į Ukrainą, išsekimą.

Ministerijos vadovas Maksimas Rešetnikovas neseniai pranešė apie didelę tikimybę, kad Rusijos ekonomika patirs recesiją.

„Pagal skaičius matome atšalimą, bet visi mūsų skaičiai yra kaip veidrodis“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad, jo nuomone, Rusijos ekonomika yra ant recesijos slenksčio.

Jo žodžiais, tolesnė įvykių raida priklausys nuo Rusijos valdžios sprendimų.

Naujų sankcijų grėsmė

Net iš viešų Rusijos vyriausybės atstovų pareiškimų galima daryti išvadą, kad Rusijos ekonomika jau yra apgailėtinoje būklėje arba, bent jau, aktyviai juda ta linkme, o juk dar yra galimybė, kad JAV įves papildomas sankcijas, kurių projektas jau parengtas JAV Senate.

Taip, šiuo metu Donaldo Trampo administracija, atrodo, nėra pasirengusi panaudoti šį instrumentą, tačiau Kremlius neturi jokių garantijų, kad situacija nepasikeis artimoje ateityje. 

Dar visai neseniai atrodė, kad Baltųjų rūmų šeimininkas yra nusiteikęs tik diplomatinėmis priemonėmis spręsti Irano branduolinės programos klausimą, tačiau kokį sprendimą buvo priimta vėliau, visiems gerai žinoma. 

Panašus nuotaikų pasikeitimas visiškai įmanomas ir Rusijos atžvilgiu.

Šaltinis: dialog.ua