Įtariama, jog Kinijos laivas tyčia tempė inkarą Baltijos jūros dugnu ir nutraukė du kabelius

Leidinio duomenimis, pastaruosius Baltijos jūroje įvykusius incidentus analizuojantys tyrėjai nustatė, kad lapkričio 17 d., maždaug 9 val. vakaro, Kinijos laivas išmetė inkarą Švedijos vandenyse, tačiau nesustojo. Pora su tyrimu susipažinusių šaltinių „The Wall Street Journal“ nurodė, kad vilkdamas inkarą laivas netrukus nutraukė Švediją ir Lietuvą jungiantį povandeninį kabelį. 

Tuo pačiu metu laivo atsakiklis, fiksuojantis jo judėjimą Automatinėje Identifikavimo Sistemoje, buvo išjungtas. Palydoviniai duomenys bei kita tyrėjų surinkta informacija rodo, kad Kinijos laivas toliau plaukė, nors išmestas inkaras ženkliai slopino jo greitį.

3 val. ryto, nuplaukęs maždaug 178 kilometrus, „Yi Peng 3“ nutraukė antrąjį kabelį – tarp Vokietijos ir Suomijos. Netrukus po to laivas ėmė plaukti laužtine linija, pakėlė inkarą ir nukeliavo tolyn. Tuomet Danijos laivynas pasiuntė savo pajėgas ir privertė Kinijos laivą prisišvartuoti Kategato sąsiauryje.

„The Wall Street Journal“ skelbia, kad laivo korpuse aptikti pažeidimai atitinka žalą, kokią daro inkaro vilkimas ir povandeninių kabelių nutraukimas. Nurodoma, kad kol kas Kinijos laiko įgula nebuvo apklausta.

Tyrėjai siekia išsiaiškinti, ar Kinijai priklausančio 225 metrų ilgio ir 32 metrų pločio laivo kapitonas buvo paskatintas įvykdyti sabotažo aktą Rusijos žvalgybos tarnybų.

„Labai sunku patikėti, kad kapitonas nebūtų pastebėjęs, jog laivas išmetė ir velka savo inkarą, ištisas valandas praranda greitį ir pakeliui nutraukia kabelius“, – leidiniui „The Wall Street Journal“ teigė vienas iš Europos ekspertų, dalyvaujančių pastarajame tyrime.

Komercinį laivą tarptautiniuose vandenyse apsupo Europos šalių karo laivai.

Skelbiama, kad laivo savininkė „Ningbo Yipeng Shipping“ bendradarbiauja su tyrėjais ir leido sustabdyti laivą tarptautiniuose vandenyse.

ELTA primena, kad prieš pusantros savaitės Baltijos jūroje buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, besidriekiantys tarp Lietuvos ir Švedijos bei Vokietijos ir Suomijos. Kaip teigė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas, pagal dabartinę versiją, du fiksuoti incidentai įvyko toli vienas nuo kito, ne teritoriniuose Lietuvos vandenyse.

Po incidento buvo visiškai nutrūkęs duomenų perdavimas tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1200 kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.

Lietuvos politikai šį gedimą sieja su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“.

Leidinys „Financial Times“ skelbia, jog tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli nutrauktų povandeninių kabelių. Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Remiantis Švedijos ir Suomijos žiniasklaidos pranešimais, Kinijos laivo automatinės identifikavimo sistemos signalas staiga dingo, kai jis plaukė netoli apgadintų kabelių. Švedų transliuotojas SVT pranešė, kad po incidento NATO šalių karinių jūrų laivynų laivai sekė šį laivą, kuris plaukė iš Rusijos naftos uosto.

Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo. Švedija savo ruožtu pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“, tyrimą inicijavo ir Suomijos prokurorai.