Kad sumažintų Putino įtaką Donaldas Trampas renka buvusis SSRS lyderius Vašingtone

Centrinė Azija, kurioje gyvena apie 84 milijonai žmonių, turi didelius urano, vario, aukso, retųjų žemių elementų ir kitų strateginių išteklių atsargas.

Susitikimas vyksta augant konkurencijai dėl prieigos prie šių turtų. Vakarai siekia diversifikuoti kritinių žaliavų tiekimą, mažindami priklausomybę nuo Maskvos ir Pekino. 

JAV, be kita ko, ieško naujų partnerių strateginių mineralų gavybos ir perdirbimo, energetikos ir transporto maršrutų srityse, leidžiančių apeiti geopolitinius konkurentus.

2015 m. sukurtas C5+1 formatas vienija JAV ir penkias Centrinės Azijos valstybes, siekiančias plėtoti bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir saugumo srityse.

Pasak Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro direktorės Greslin Baskaran, Trumpo administracija ketina skatinti ne tik tarpvyriausybines iniciatyvas, bet ir komercinius projektus, kurie užtikrins JAV prieigą prie svarbiausių regiono išteklių. „Vašingtonas ieško atramos taškų per strateginius projektus“, – pažymėjo ji.

Praėjusią savaitę regioną aplankė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopher Landau. Jis lankėsi Kazachstane ir Uzbekistane – didžiausiose Centrinės Azijos ekonomikose. 

Astanoje Landau susitiko su prezidentu Kasymu-Žomartu Tokajevu, kad aptartų partnerystės plėtrą energetikos, kritinių mineralų, transporto ir logistikos srityse.

 Taškente jis vedė derybas ekonomikos ir saugumo klausimais, pranešė Valstybės departamento spaudos tarnyba. 

Kazachstanas išlieka didžiausiu urano gamintoju pasaulyje – jam tenka beveik 40 % pasaulinės gavybos.

Uzbekistanas yra vienas iš penkių šios pramonės lyderių. Kartu šios šalys užtikrina daugiau nei pusę pasaulinio urano kiekio – pagrindinio išteklio JAV atominės energetikos pramonei. Rusija, savo ruožtu, tiekia apie 20 % JAV urano importo.

Administracija taip pat dalyvauja derybose dėl galimybės JAV bendrovei „Cove Capital“ gauti prieigą prie vieno iš didžiausių pasaulyje neišgautų volframo telkinių, esančių Kazachstane. 

Be to, bendrovė pasirašė susitarimą su Uzbekistano kasybos pramonės ministerija dėl geologinių tyrimų perspektyviuose plotuose.

2025 m. „Uzbekistan Airways“ sudarė didžiausią savo istorijoje sutartį dėl „Boeing 787 Dreamliner“ lėktuvų pirkimo už daugiau nei 8 mlrd. JAV dolerių. 

Kazachstanas, savo ruožtu, pasirašė 4,2 mlrd. JAV dolerių vertės geležinkelio sutartį su amerikiečių korporacija „Wabtec“.

Pasak Keit Malinson, Londono konsultacinės bendrovės „PRISM Strategic Intelligence“ partnerės, JAV ir Europos galimybės regione išlieka ribotos. 

Nors Centrinės Azijos valstybės siekia subalansuoti Kinijos įtaką, pritraukdamos vakarietiškas investicijas, Pekino įtakos stiprėjimas ir Maskvos siekis išlaikyti kontrolę savo „artimiausioje užsienio teritorijoje“ stabdys vakarietiškos įtakos plėtrą ir prieigą prie strateginių regiono išteklių.

Šaltinis: The Moscow Times