Kaliningrade – rusų provokacija ir išpuoliai prieš vietinius lietuvius: papasakojo, kaip jiems kerštauja

Štai Vokietijos kancleris pareiškė, kad reikia atsižvelgti ir į agresorės Rusijos pageidavimus ir įtampą mažinti.

Prie Lietuvos Rusijos sienos gyvenantys Panemunės miestelio gyventojai pasakoja, kad kai pradėtos taikyti sankcijos tranzitui į Kaliningradą, šios šalies elgesys pasikeitė. Iškelta didžiulė vėliava ir iškelta taip, kad gerai matytųsi iš Lietuvos pusės. Iš po nakties atsirado ir didžiulė Z raidė, taip pat puikiai matoma iš Lietuvos.

Panemunę ir Rusijos pusėje esantį Sovietską skiria tik upė. Vietiniai negali tiksliai pasakyti, kada anoje pusėje atsirado Z raidė.

Žmonės galvoja, kad visi šie ženklai – tam tikra Rusijos provokacija ir gali būti susijusi su sankcijomis Kaliningrado tranzitui:

„Ką iš azijatų norėti? Mes patys kalti. Europa, visas pasaulis pašėrė rusus ir dabar nori pakariauti.“

„Kažką jie nori parodyti, kai aš įsivaizduoju, kad mes čia va…“

Vietiniai pasakoja, kad pastaruoju metu norom nenorom turi klausytis rusiškų dainų. Ant Nemuno kranto Sovietsko gyventojai pasidarė griliaus zoną. Anksčiau veikė turgelis. Dabar naktimis skamba tokia tranki muzika, kad ramybės neturi ne tik Panemunės žmonės, bet ir toliau esančios gyvenvietės:

„Per naktis muzika skamba, neįmanoma užmigti. Skamba. Net toliau ten. Per visą naktį baliavoja, rusų taktika.“

Kaip kerštą reikėtų suprasti ir šią savaitę Sovietske nuimtą atminimo lentą čia gyvenusiam lietuvių rašytojui Vydūnui. Šiame name Lietuvos tautinio atgimimo dalyvis gyveno 11 metų. Kaliningrado srities lietuviai sako esantys sukrėsti dėl tokio poelgio.

„Mūsų Vydūnas kabo nuo 1986 ar 1987 metų. Mes ir gėlėm apsodinom. Ir laistome tas gėlytes, ir sodinome. Visą laiką gėlės, visą laiką gražu buvo, kam reikėjo draskyti?“, – kalba Kaliningrado lietuvė Alytė.

Lietuviams Kaliningrado srityje gyventi tapo nesaugu, sako Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pirmininkas. Dėl persekiojimo Sigitas Šamborskis buvo priverstas bėgti iš namų Rusijoje.

Dabar gyvena Kaune ir gali daug atviriau kalbėti apie tai, ką išgyvena ten likę lietuviai. Patys tautiečiai bijo atvirai kalbėti.

„Išklausom priekaištus iš bendradarbių, kolegų, kaimynų, grasinimų, kad štai mes su jumis susitvarkysim, kartais ir tas kerštas konkrečiai pasireiškia, jeigu reikia ką nors atleisti iš darbo. Pirmiausia, lietuvis po ranka yra“, – pasakoja lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Prieš porą mėnesių Rusija uždarė karalienės Luizos tiltas per Nemuną. Jis buvo krovinių kelias į abi puses, jungia Lietuvą su Kaliningrado sritimi

. Esą tiltas avarinės būklės ir reikia remontuoti. Tik iki šios dienos nematyti jokio veiksmo. Jį galima pereiti pėsčiomis, kas turi tokią teisę. Denisas gyvena Kaliningrade, o dirba Europos Sąjungoje. Vyras neslepia: negali atvirai kalbėti apie tai, kokia pas juos situacija.

„Sunkiau tapo, bet nieko per daug negaliu kalbėti. Nes patys suprantate: ten mano tėvynė, aš ten gyvenu. O šiaip, taip, kai kurie produktai pabrango“, – sako Denisas iš Kaliningrado.

Kiti Kaliningrado gyventojai tikina, kad jokių problemų neturi:

„Mūsų vietinių prekių mums pakanka. Net jei jie neleis įvežti produktų iš šalies. Mūsų įmonės gali pačios gaminti prekes – užsiauginti pomidorų, agurkų, braškių.“

Prieš dvi savaites įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą.

Kremliaus propagandai skalambijant, kad Lietuva vykdo blokadą, Europos Komisija susvyravo ir rengia naują išaiškinimą dėl sankcijų. Lietuva siekia, kad jokių išimčių nebūtų.

Nors jau anksčiau kalbėta, kad Lietuvai brigadą karių žadantis Berlynas laikosi pozicijos neprovokuoti Kremliaus, dabar Vokietijos kancleris Scholzas poziciją išsakė ir viešai. Prabilo, esą reikia atsižvelgti ir į agresorės Rusijos pageidavimus.

„Kalbant apie Kaliningradą, Europos sąjunga turi nustatyti atitinkamas taisykles. Ir žinoma, jos turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie eismą tarp dviejų Rusijos dalių.

Manau, kad visos suinteresuotos šalys šiuo metu deda dideles pastangas, kad šioje vietoje atsirastų deeskalacijos dinamika“, – teigia Vokietijos kancleris Olaf Scholz.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis negali pasakyti, ar tokie kanclerio pareiškimai rodo, kad Europos Sąjungos pozicija keičiasi.

„Retorika, pareiškimai skirtingų asmenų yra viena, teisės aktas, jo aiškinimas, kaip jį įgyvendiname, yra visai kas kita. Turint komisijos vertinimą, raštu pateiktą vertinimą, sankcijos yra taikomos. Ar kas nors gali keistis, šiuo metu negaliu atsakyti“, – kalba M. Skuodis.

„Aš suprantu, kad kancleris nenorėtų matyti, kad jo kariams tenka susiremti mūšio lauke su Rusijos kariuomenės invazija. Tai dėl to jis jautriai žiūri į Kremliaus šantažą, į Kremliaus skelbiamus pareiškimus“, – sako europarlamentaras Andrius Kubilius.

Europarlamentaras Andrius Kubilius aiškina, kad Europos Sąjungos teisė vienodai galioja tiek Scholzui, tiek Lietuvai.

„Ir kancleris, ir Nausėda būdami EVT patvirtino reglamentą, niekas negali jo laisvai interpretuoti, net ir komisija negali išaiškinimo apsukti reglamento nuostatų į priešingą pusę“, – tikina A. Kubilius.

Kol aiškaus Europos Komisijos sprendimo nėra, premjerė Šimonytė sako, kad Lietuva toliau taikys Europos Sąjungos sankcijas daliai tranzitinių prekių: nuo liepos 10-osios į Kaliningrado sritį bus draudžiama vežti ne tik plieną ir juoduosius metalus, bet ir cementą, alkoholį, kitus produktus.

Vėliau sąrašą dar turi papildyti anglis ir kietasis kuras, o metų gale ir nafta bei jos produktai.