Jis nurodė, kad ES politinio ir saugumo komiteto ambasadoriai susirinks į neeilinį posėdį dėl šios atakos, kuri, anot J. Borrellio, „nusipelnė pasmerkimo“.
Taip pat aktyvuota ES greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komanda, sakė J. Borrellis žurnalistams Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.
„Mobilizuojame visus mūsų išteklius, kad padėtume Ukrainai tvarkytis su tokio pobūdžio kibernetine ataka“, – sakė jis.
Paprašyta dalyvauti visų ES vyriausybių, „nors Ukraina nėra [bloko] narė“, pridūrė jis.
J. Borrellis sakė, kad dar anksti „kažką kaltinti“.
„Neturime įrodymų“ – sakė jis, tačiau pridūrė: – Galite įsivaizduoti, kas tai padarė.“
NATO taip pat pranešė, kad stiprins bendradarbiavimą kibernetinio bendradarbiavimo srityje su Kijevu.
„Sąjungininkų ekspertai (šalyje) taip pat palaiko Ukrainos pareigūnus vietoje“, – sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergasiš NATO būstinės.
„Artimiausiomis dienomis NATO ir Ukraina pasirašys susitarimą dėl sustiprinto kibernetinio bendradarbiavimo, įskaitant Ukrainos prieigą prie NATO dalijimosi informacija apie kenkėjiškas programas platformos“, – pridūrė jis.
„NATO ilgus metus glaudžiai bendradarbiauja su Ukraina, kad padėtų sustiprinti jos kibernetinę gynybą. NATO kibernetiniai ekspertai Briuselyje keitėsi informacija su kolegomis iš Ukrainos apie dabartinę kenkėjišką kibernetinę veiklą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„NATO tvirta politinė ir praktinė parama Ukrainai bus tęsiama“, – pridūrė jis.
Ukrainos tarnybos pranešė, kad praėjusią naktį buvo surengta ataka, nutaikyta prieš daugelio valstybės institucijų tinklalapius, įskaitant Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir ministrų kabineto interneto svetainės.
Šalies saugumo tarnybos penktadienį nurodė, kad jokių asmeninių duomenų nebuvo pavogta ir kad incidentas toliau tiriamas.
„Tinklalapių turinys nebuvo pakeistas. Pagal preliminarią informaciją jokių asmeninių duomenų nebuvo nutekinta“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pranešime.
Kibernetinė ataka buvo surengta tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, sutelkusios prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas.
Vakarai kaltina Maskvą galimai planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį, Rusijai pastaraisiais mėnesiais sutelkus prie sienos apie 100 tūkst. karių, daug tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos. Maskva savo ruožtu šiuos kaltinimus atmeta.
Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija, mėgindamos išsklaidyti įtampą. Vis dėlto Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje vykusios diskusijos apčiuopiamų rezultatų neatnešė.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva neįžvelgia priežasčių rengti tolesnes saugumo derybas su Vakarais, kadangi per šią savaitę vykusias diskusijas pažangos nebuvo.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė, kad pastaroji kibernetinė ataka yra „būtent tai, apie ką mes įspėjome ir ko bijome“.
Ataka „didina įtampą“ tokiu metu, kai ES įspėjo Rusiją apie pasekmes, kurių ji sulauktų užpuolusi Ukrainą, todėl „mes turime labai ryžtingai atsakyti Rusijai“, sakė ministrė.
„Jei bus atakų prieš Ukrainą, duosime labai griežtą, tvirtą ir ryžtingą atsaką“, – kalbėjo A. Linde.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo ruožtu sakė, kad dabar santykiai su Rusija palaikomi kantriai ir ramiai.
„Ypač krizių metu diplomatija reikalauja didžiulės ištvermės, kantrybės ir šaltų nervų“, – sakė ji žurnalistams.
A. Baerbock, ateinantį antradienį Maskvoje susitiksianti su S. Lavrovu, pridūrė: „Darome viską, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos.“
Vokietijos diplomatijos vadovė pridūrė, kad jos vizitas į Maskvą yra dalis pastangų „išnaudoti visus įmanomus komunikacijos kanalus“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą