Latvija sugrąžino privalomąją karinę tarnybą

"Mes tuo naudojamės, kad padidintume savo aktyvųjį ir parengtąjį [karinį] rezervą", - sakė K. Karinšas laikraščiui "The Telegraph".

Jis sakė, kad gynybos stiprinimas turėtų pasiųsti signalą Maskvai, jog Latvijos ir jos sąjungininkių Europoje bazės yra pridengtos.

Šalies planuose numatyta turėti iki 61 000 kovinei parengčiai pasirengusių pajėgų, suskirstytų į aktyviosios kariuomenės ir rezervo dalinius.

"Turime būti tokios parengties, kad Rusijos generolai ir Rusijos politinė klasė aiškiai matytų, jog žygis į Europą yra neįmanomas", - aiškino Latvijos užsienio reikalų ministras.

Privalomasis šaukimas į kariuomenę Latvijoje buvo panaikintas 2007 m.

Nuo to laiko šalis turi tik profesionalią kariuomenę.

Tačiau 2023 m. pavasarį Latvijos Saeima patvirtino Valstybės gynybos tarnybos įstatymą, kuriuo nuo šių metų sausio 1 d. grąžinamas privalomas šaukimas į kariuomenę.

Dabar visi Latvijos piliečiai vyrai nuo 18 iki 27 metų, įskaitant gyvenančius užsienyje, turės tarnauti vienerius metus.

Atsisakiusieji tarnauti gali būti nubausti pinigine bauda arba pasodinti į kalėjimą.

Išimtys bus daromos sveikatos problemų turintiems žmonėms, vienišiems tėvams ir dvigubą pilietybę turintiems asmenims, kurie jau tarnavo kitoje šalyje.

Visiems pašauktiesiems į tarnybą bus mokamas 300 eurų mėnesinis atlyginimas.

Tarnybos metu pašauktiems kariams bus leidžiama pasiimti iki vieno mėnesio atostogų.

Šauktiniai bus skirstomi į profesionalius dalinius, kuriuose jie bus visiškai aprūpinti kovine įranga.

Atnaujinus šaukimą į karinę tarnybą Latvijoje atvyko pakankamai savanorių, todėl valdžios institucijoms nereikėjo papildomai šaukti žmonių, kad papildytų gretas, pažymėjo "The Telegraph".

Latvija, Estija ir Lietuva anksčiau susitarė sukurti "bendrą gynybos liniją" palei savo sienas su Rusija ir Baltarusija. Plano detalės dar svarstomos, tačiau susitarime numatyta pasienyje pastatyti šimtus bunkerių ir kitų gynybinių įrenginių.

Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalis per ateinančius penkerius-aštuonerius metus.

Prieš tai NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris (Rob Bauer) paragino civilius Europos gyventojus būti pasirengusius visaverčiam karui su Rusija per ateinančius 20 metų.